Perrinkimo siekiančios Lenkijos valdžios vienas pagrindinių kozirių – grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos akcentavimas. Praėjusią savaitę lenkams parodyti už jų mokamus mokesčius masiškai perkami nauji tankai, raketos, kiti ginklai. Kodėl lenkai po invazijos į Ukrainą ėmė taip smarkiai ginkluotis, papasakojo į atsargą išėjęs generolas Jaroslawas Kraszewskis: esą nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip NATO iki invazijos į Ukrainą buvo pasirengusi ginti Lenkiją – rusams būtų atiduota pusę Lenkijos iki Varšuvos.

„Idėja buvo įsileisti priešą į savo teritoriją, kuo labiau jį nualinti, suteikti laiko atvykti Aljanso pajėgoms. Buvo manoma, kad mes atiduodame žemes iki Vyslos. Vysla yra galutinė gynybinė linija ir nuo šios linijos kartu su Aljanso pastiprinimo pajėgomis mes pradedame atgauti teritoriją“, – interviu teigė atsargos generolas.

Anot Lenkijos generolo, pagal ligšiolinius planus Varšuva galėjo tapti fronto miestu, o NATO pagalba atvyktų tik nuo 180 karo dienos.

„Reikėtų daryti prielaidą, kad Balstogė bus sulyginta su žeme. Didžiausius nuostolius patirs Suvalkai, Liublinas, Žešuvas. Nusprendėme, kad negalime leisti kažko panašaus. Turime kariauti į rytus nuo savo sienų. Pradėjome pirkti įrangą“, – cituotas J. Kraszewskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš metus Estijos premjerė kalbėjo, kad kol ateis NATO pagalba, visa Estija gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus, Baltijos šalys – okupuotos bent pusmečiui.

Lietuvos politikai pripažįsta – dar iki praėjusių metų NATO planai numatė, kad Rusija gali žengti į Lietuvą. Lietuvoje vyktų aktyviausi mūšiai.

„Interpretacijos, kad kažkiek leistų į vidų įeiti, aš tikrai nesiryžtu kalbėti apie tai, kiek į gylį įeitų, ir tada duotų atkirtį – taip, tokioms interpretacijoms erdvės buvo“, – patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pagal iki invazijos į Ukrainą galiojusius planus, pirmiausia rusus būtų stabdžiusi Lietuvos kariuomenė su keliais tūkstančiais Lietuvoje jau esančių sąjungininkų.

Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos.

„Rėmėsi, sakykime, tokiu pajėgų pritraukimu jau vykstant gynybai principu. Vadinasi, neišvengiamai reikėtų įsileisti priešą į teritoriją, kad NATO sugeneruotų pakankamą pajėgų kiekį, kad galėtų kontratakuoti ir priešą išstumti, atstatyti situaciją“, – aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Teigiama, kad dabar situacija visiškai kita. Liepą Vilniuje NATO iš esmės pakeitė gynybos planus, pajėgas į bet kurią vietą galima permesti agresijai net neprasidėjus, pasirodžius ženklams, kad puolimas planuojamas. Ukrainoje ženklų buvo bent prieš pusę metų.

Teigiama, kad pagal naujus planus priešo pajėgos būtų naikinamos jau nebe NATO šalių teritorijoje.

„NATO išsikėlė ambiciją apsiginti nuo pat pirmojo centimetro, colio, kaip įvardija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos“, – pakeitimus aiškino K. Budrys.

Tačiau net ir su naujais planais siūloma neturėti iliuzijų, kad būtų išvengta mūšių Lietuvos ar kitos NATO narės teritorijoje.

„Gynyba yra toks dalykas, kad kažkur prasiveržia, kažkur sustabdai. Kalbėti, kad nuo pirmo colio pradės ginti yra šiek tiek metaforiška ir poetiška, nes, vis dėlto, vis tiek gali ir įvažiuoti tankas į tos kitos šalies teritoriją, ir kareivis gali įbėgti į tą teritoriją, be abejo, bet ta gynyba prasideda neįleidžiant priešo kuo giliau“, – sakė kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

NATO generolai pabrėžia – viena yra planus turėti, kas kita – juos įgyvendinti.