Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šio susitikimo išvakarėse sakė, kad NATO susitars „dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.

Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija jau pranešė apie planus atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtoji vadovaujanti šalis gali tapti Kanada.

Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai, nors Berlynas detaliau šios informacijos kol kas nekomentuoja.

Baltijos šalys iš sąjungininkų taip pat prašo, kad jose budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai galėtų vykdyti ir kovines užduotis krizės metu. Nors šio klausimo oficialiai nėra ministrų susitikimo darbotvarkėje, krašto apsaugos ministras žada jį kelti dvišalių susitikimų metu.

Aljanso gynybos ministrai taip pat įvertins NATO šalių gynybos finansavimo tendencijas, pajėgumų vystymą, tolesnes NATO adaptacijos kryptis po viršūnių susitikimo Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

Be to, ministrai aptars priemones, reikalingas atsakui į iš Pietų kylančias grėsmes. NATO šalių gynybos ministerijų vadovai planuoja diskutuoti ir apie NATO operacijas ir misijas, įskaitant veiklą Egėjo jūroje ir paramą kovai su grupuote „Islamo valstybė“. NATO gynybos ministrai taip pat susitiks su Europos Sąjungos (ES) ir Švedijos bei Suomijos atstovais, su kuriais aptars ES ir Aljanso bendradarbiavimą hibridinių grėsmių, partnerių gebėjimų stiprinimo ir jūrinio saugumo srityse. NATO ir Ukrainos komisijos posėdyje planuojama patvirtinti išsamų paramos Ukrainai paketą.

Briuselyje J.Olekas dalyvaus dvišaliuose susitikimuose su Višegrado šalių, kurios planuoja atsiųsti savo karių į Baltijos šalis, ministrais. Be to, jis dalyvaus susitikimuose su Didžiosios Britanijos vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų partneriais.

NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Maskva teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje. Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.