„Lietuva pripažino būtinybę padidinti išlaidas gynybai, ir aš raginu jus laikytis šio svarbaus įsipareigojimo“, - žurnalistams sakė Aljanso vadovas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

„Žinau, kokius sunkumus patyrė visi mūsų partneriai, įskaitant Lietuvą. Bet privalome išsaugoti stiprią gynybą ir stiprią NATO“, - sakė NATO vadovas.

NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad krizės metu Aljanso šalims būtų naudinga kartu pirkti pajėgumus, kurių jos negali įsigyti savarankiškai.

„Raginu visus sąjungininkus dalyvauti daugiašaliuose projektuose įsigijant pajėgumus, kurių negali leisti patys“, - sakė A. F. Rasmussenas.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Aljanso vadovas pabrėžė, kad „NATO yra įsipareigojusi Lietuvai 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus“. Jis taip pat pagyrė Lietuvos indėlį Afganistane ir NATO energetinio saugumo centro įkūrimą.

Lietuvos gynybos finansavimas 2013 metais turėtų didėti iki 923,9 mln litų. 2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir sudarė apie 0,79 proc. BVP.

Pernai gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse 11 partijų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“. Konkretus terminas susitarime nenurodomas.

Anot A.F. Rasmusseno, Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip turi būti vykdoma oro policijos misija, ir NATO nesikiša į Lietuvos bei Estijos diskusijas, ar ateityje naikintuvų dislokacijos vieta turėtų būti rotuojama.

„Sąjungininkai įsipareigoję vykdyti oro policijos misiją rotacijos pagrindu, pernai Čikagoje priėmėme svarbų sprendimą pratęsti oro policijos misiją. Vertiname, kad Baltijos šalys pasiūlė padidinti priimančios šalies paramą misijai, bet kaip ją organizuoti vietoje turi viduje nuspręsti trys Baltijos šalys“, - kalbėjo A.F.Rassmussenas

Estija siekia, kad šiuo metu iš Šiaulių vykdoma NATO oro policijos misija nuo 2015 metų būtų rotuojama, ir naikintuvai kartais leistųsi dabar rekonstruojamoje Amario bazėje. Lietuva tokią idėją vertina skeptiškai, argumentuodama, jog misija tuomet labai pabrangtų.

D.Grybauskaitė penktadienį teigė, kad diskusijos bus tęsiamos ateityje, ir pabrėžė, jog Zoknių oro uostas yra visiškai pasirengęs ir toliau priimti NATO sąjungininkų naikintuvus.

„Zoknių oro uostas yra visiškai pasirengęs vykdyti tokią misiją, jau devyneri metai mes tai darome. Lietuva yra prisiėmusi papildomus įsipareigojimus, kaip priimti, kaip organizuoti šias misijas“, - sakė prezidentė.

„Baltijos regionui ir Lietuvai svarbiausia, kad mūsų oro erdvė būtų apginta, o diskusijos, kaip tai galima padaryti pigiau, efektyviau iš tikrųjų tęsis.  Paskutiniame trijų gynybos ministrų susitikime buvo nuspręsta kol kas šiuos klausimus atidėti ir palikti ateities diskusijoms“, - teigė D.Grybauskaitė.

„Svarbiausia turime galvoti kaip efektyviai ir pigiai apginti savo oro erdvę. Kad visos trys šalys kartu tai turi daryti, tai be jokios abejonės, ir jos dabar kartu tai daro. O kur leisis lėktuvai ir kur pigiau tai daryti - tai ateities klausimai“, - kalbėjo šalies vadovė.