Matyti esamas tris atminimo lentas. Viena su G. Busho citata, kita – UNESCO paveldui, trečia – Vilniaus Europos kultūros sostinės.

Vietos ketvirtai atminimo lentai čia jau nėra: arba ji būtų per aukštai ir neįskaitoma, arba per žemai – užstotų liftas. Todėl naują lentą ant Vilniaus rotušės kabins iš Vokiečių gatvės pusės.

„Simbolika graži, kad atsiranda dar daugiau ženklų, sietinų su Vokiečių gatve“, – šnekėjo Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

Tiesa, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kalbėjo kitoje Vilniaus vietoje: brigados inauguracija vyko prie katedros, bet katedra – bažnyčios nuosavybė.

„Jau atvyksiantys vokiečių brigados nariai ir jų šeimos nariai, tikiuosi, džiaugsis šia lentele“, – kalbėjo K. Gogelienė.

LNK stop kadras.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija kanclerio žodžių įamžinimui pritarė vienbalsiai. Dar pritarti turės taryba, bet balsų turėtų užtekti ir ten. Planuojama iškalti šiuos kanclerio žodžius:

„Lithuania's security is our security. The protection of Vilnius is the protection of Berlin“, – anksčiau teigė Vokietijos kancleris.

„Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga.“ Panaši citata į G. Busho.

„And anyone who would choose Lithuania as an enemy has also made an enemy of the United States of America“, – 2002 m. teigė tuometis JAV prezidentas G. Bushas.

„Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Atminimas Bušui atsirado prie tuomečio mero Artūro Zuoko.

„Atidengti tam tikrą memorialinę lentą, jeigu taip galima išsireikšti, ant Rotušės fasado, kurioje būtų įrašyta istorinė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento frazė“, – 2003 m. pabrėžė A. Zuokas.

F. Merzo citatą įamžinti sumanė meras Valdas Benkunskas.

„Jeigu tai yra Zuoko idėja – tebūnie. Tikrai gera idėja ir verta tęstinumo“, – sakė V. Benkunskas.

V. Benkunskas sakė, Vokietijos kanclerio žodžiai – tai įsipareigojimas Lietuvos laisvės gynybai.

„Vokietija faktiškai pradeda prisidėti prie mūsų gynybos stiprinimo, atgrasymo. Vokietijos karių Vilniaus gatvėse mes matome vis daugiau, rudenį jų bus dar daugiau, tai – labai didelė partnerystė ir draugystė“, – nurodė Vilniaus meras.

Bet kiti politikai abejoja, ar Vokietijos kancleris tiek prilygo Amerikos prezidentui. Prie G. Busho Lietuvai buvo istorinis lūžis. G. Busho dėka Lietuva tapo NATO nare, jo vizitas – stojimo į NATO simbolis.

„Tai buvo ypatingas momentas. Turėti G. Bushą mūsų draugu, galingiausią pasaulio žmogų – tai buvo ypatingas laikas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neseniai paskirtas F. Merzas atvyko į brigados inauguracijos ceremoniją. Bet sprendimas Lietuvoje dislokuoti brigadą priimtas ankstesnio kanclerio – Olafo Scholzo, o tikruoju sumanymo architektu laikomas gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Aš gal siūlyčiau šiek tiek luktelėti, kaip mums pavyks įgyvendinti visus tuos gražius planus – ir brigados įkūrimą, ir infrastruktūros vystymą, ir kitus įsipareigojimus. Paprastai taip daroma, kad iš pradžių darbai, po to įamžinimas“, – aiškino premjeras Gintautas Paluckas.

„Ar tokią citatą jau reikia dabar dėti, kai pati Vokietija dar tik atkūrinėja savo pajėgas ir toje pačioje visuomenėje ten yra įvairių nuomonių – nesu tikras“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Čia yra nekvestionuojamai svarbus Lietuvos laisvės išsaugojimui dalykas. Nežinau, kodėl reikia tuo abejoti. Gal dėl to, kad aš pasiūliau“, – nurodė V. Benkunskas.

G. Busho lentą atidengė prezidentas Valdas Adamkus ir Amerikos ambasadorius.

Vilniaus meras, paklaustas, ar kvies F. Merzą kartu atidengti, atsakė: „Pakviesime, be jokios abejonės, mandagumas to reikalauja. Ką tikrai pakviesiu ir pasistengsiu asmeniškai, kad atvyktų – tai yra Berlyno meras, kurį šiek tiek asmeniškai pažįstu.“

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027-ųjų pabaigos. Į Lietuvą persikels apie 5 tūkstančius vokiečių.