– Ar didelė problema yra pamokų praleidinėjimas?

– Turime aiškias indikacijas, kad pamokų lankomumas yra labai aktuali tema tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams. Mokslininkai indikuoja, kad pamokų praleidimas turi aiškią įtaką mokinių rezultatams. Mūsų duomenys rodo, kad praėjusiais mokslo metais vien iki kovo mėnesio buvo praleista iš viso per 17 mln. pamokų, iš kurių 4 mln., t. y. per 20 proc., buvo nepateisintos.

– Lyginant su ankstesniais metais, tie 17 mln. praleistų pamokų yra didesnis skaičius?

– Žiūrint praėjusių ir dar ankstesnių metų duomenis, tie skaičiai yra panašūs. Galime matyti, kad šiek tiek COVID-19 turėjo įtakos lankomumui. Kai vyko nuotolinis mokymas, lankomumas buvo tarsi pagerėjęs, matyt buvo lengviau prisijungti, dalyvauti iš namų, nors vėliau, kai vėl sugrįžome į mokyklas, matome, kad tie skaičiai grįžo į ankstesnį laikotarpį ir yra gana dideli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dabar keisis tvarka dėl praleistų pamokų? Kada dar tėvai galės pateisinti, kada jau reikės iš gydytojo pažymos būtinai?

– Galima išskirti tris dalis. Visų pirma, kaip ir anksčiau, galės pateisinti pamokas mokyklos administracija dėl įvairių atstovavimų mokyklai, Lietuvai, t. y. sportinės varžybos ar kažkoks kitas atstovavimas. Taip pat yra numatytas ir taip vadinamas force majeure tomis aplinkybėmis, kai būna didelis šaltis, snygis. Na, ir apie ką daugiausiai kalbama, tai yra tėvų pateisinimas. Pagal atnaujintą aprašą numatoma, kad tėvai galės pateisinti patys dėl ligos penkias darbo dienas per mėnesį. Jeigu nedalyvaujama ugdymo procese ilgiau, tuomet reikia kreiptis į gydytoją.

– Net jeigu sloga, peršalimas, vaikas serga ilgiau nei penkias dienas, tada reikia iš gydytojo pažymos?

– Paprastai tie simptomai, jeigu jie tęsiasi ilgiau negu tris dienas ir nepraeina, tai net ir gydytojų rekomendacijos yra kreiptis į gydytoją ar ieškoti profesionalios pagalbos.

– Kada čia įsikiš vaiko gerovės komisija, kiek čia pamokų turi būti praleista?

Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas.

– Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas. Visų pirma, jeigu yra praleidžiama daugiau nei penkias dienas ir yra indikacijų, kad nėra kreipimosi į gydytoją, tėvai neinformavo, kodėl vaikas praleido daugiau negu penkias dienas, tuomet mokyklos auklėtojas ar klasės kuratorius susisiekia su tėvais ir aiškinasi situaciją, kodėl tos pamokos praleidžiamos. Jeigu tai vyksta antrą kartą, kartojasi ir dar kitą mėnesį, tuomet vaiko gerovės komisijos aiškinasi priežastis, kodėl vaikas nesilanko mokykloje. Jeigu ir tai nepadeda, galima kreiptis į savivaldybės vaiko gerovės komisiją, yra tarpinstituciniai atstovai, kurie gali siūlyti tam tikrą pagalbą. Ir tik tuomet, kai visos priemonės išnaudotos, kai yra labai aiški indikacija, kad yra pažeidžiama vaiko teisė į mokslą, tokiu atveju galima kreiptis į vaiko teises.

– Jeigu matote, kad vis tiek vaikas praleidinėja pamokas, tėvai pateisina arba ne, gydytojo raštelio nėra, kas tuomet?

– Kai yra neužtikrinama vaiko teisė į ugdymą, tuomet, kaip ir sakėme, kreipiamės į vaiko teises, o tada įsijungia visai kiti mechanizmai ir reaguojama labai greitai, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.

– Kaip tos vaiko teisės būna apsaugotos? Nes pilna atvejų, kai vaikai nelanko mokyklų, vaikai atimami iš tėvų, paskui tėvai grobia vaikus. Tai kas čia bus?

– Kiekvienas toks atvejis yra ypatingas, savitas ir, matyt, pačios vaiko teisės galėtų apie jį papasakoti detaliau. Mūsų, kaip ministerijos, tikslas yra, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau arba visai nebūtų. Tas algoritmas yra sudarytas taip, kad žinotume, kur yra vaikas ir tai sužinotume kuo anksčiau, kad iki tos situacijos neprieitume.

– Visi žinome, kad dažnai tėvai išvažiuoja su vaikais atostogauti. Sakote, penkias dienas galima pateisinti, bet dažnai būna ir dviem savaitėms. Kaip į tai mokykla žiūri? Visa šeima važiuoja atostogauti, ar tai gali būti pateisinama priežastis nelankyti pamokų?

– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija tokia, kad tokie dalykai netoleruotini t. y., kad vaikas mokslo metų eigoje, kada yra ne atostogos, turi dalyvauti ugdymo procese. Ką aš minėjau ir net moksliniai tyrimai rodo, kad tai ženkliai turi įtakos. Jeigu mokinys per dvi savaites vidutiniškai praleidžia bent vieną pamoką, jau tai turi įtakos jo pasiekimams. Ministerijos siekis yra, kad ir tėvai, ir mokiniai irgi turėtų tą poziciją ir priimtų tai, kad vaikas turi būti ugdymo procese ir kad būtų nulinė tolerancija pamokų nelankymui.