"Stipri Lietuvos šaulių sąjunga – stipri valstybė!" – sako Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) vado pareigas perimantis ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas.

– Ar jau susipažinote su LŠS virtuve? Kokių problemų įžvelgiate?

– Manau, kad pažįstu Šaulių sąjungą, nes bendravimas su šauliais prasidėjo tikrai ne nuo suvažiavimo. Dar nebūdamas šauliu bendravau su Šaulių sąjunga. Tik yra dalykų, kuriuos tik manome, kad žinome. O tobulėti yra kur ir tikrai dar daug reikia sužinoti. Pirmiausia būtina tobulinti įstatymus, dėl kurių įvyko nesusikalbėjimas ir viešojoje erdvėje.

Įvykiai Ukrainoje parodė, kad reikia permąstyti, ar tikrai Šaulių sąjunga efektyviai ruošiasi atlikti visas, ne vien karines užduotis.

- Kaip galima sustiprinti šaulių veiklą?

- Karinio rengimo koncepcija, žinoma, būtina, bet yra daug bendrų klausimų, kaip sustiprinti LŠS, kaip pritraukti naujų narių. Tai visuomeninė organizacija, tad ji serga tomis pačiomis ligomis kaip ir visuomenė, ne visuomet efektyviai ir profesionalai vyksta veikla. Tačiau tikiu, kad sąjunga sveiksta sparčiau nei visuomenė, todėl visų esamų ir būsimų šaulių prašau kantrybės ir ryžto kartu stiprinant LŠS.

Kas stipriausia organizacijoje, nusako pats LŠS apibūdinimas: savanoriška, visuomeninė, sukarinta organizacija. Žmonės ateina ne kieno nors spiriami, be darbo užmokesčio, savo noru, yra sąmoningi, savo laisvą laiką aukojantys piliečiai. Didžiausia LŠS vertybė – sąmoningi žmonės, šauliai. Jau sulaukiau labai daug laiškų ir pasiūlymų iš akademinės visuomenės atstovų, išeivijos šaulių, kaip padėti sąjungai.

Potencialas yra milžiniškas, tik jį reikia išnaudoti, todėl linkiu ir sau, ir visiems šauliams, kad visi dirbtume kuo vieningiau. Stipri LŠS – stipri valstybė!

– Daug diskusijų kilo dėl Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytų LŠS įstatymo pataisų. Kaip jas vertinate?

– Gyvenimas vietoje nestovi, šiandien natūraliai jaučiame pokyčius, sprendžiant šalies saugumo klausimus. Niekas jau nesiginčija, kad LŠS įstatymą reikia tobulinti: tą pripažįsta ir šauliai, ir ministerija. Pirmiausia, LŠS ir ministerija nesusikalbėjo. Tikiu, kad ministras ir ministerija siekia tik gerų tikslų bei nori stiprinti LŠS. Klausimas, ar visi vienodai matome tą stiprinimą. Manau, kad nepakanka pasakyti "nesutinku" ir nieko nepasiūlyti. Aš – už bendrą ir konstruktyvų darbą, nes visi dirbame tai pačiai tėvynei, tam pačiam jos saugumui, o Krašto apsaugos ministerija – ne priešas. Pirmiausia patys organizacijos viduje turime pasitarti ir priimti vieną poziciją, o tada jau kalbėtis su ministerija ir tobulinti LŠS įstatymą.

– Pabūgta, kad iš šaulių norima atimti ginklą ir apriboti galimybę ginklu ginti tėvynę karo atveju. Ar buvo pagrindo tokioms baimėms?

– Jeigu LŠS vadovybė mato grėsmės, būtina ginti savo pozicijas. Bet ar tikrai tos grėsmės buvo, nesu tikras. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme sakoma, kad niekas neturi teisės duoti įsakymo nesipriešinti ginklu. Tai įtvirtinta šiame įstatyme prisimenant 1940-uosius, kai toks nuostatas buvo panaikintas, kad tokie įvykiai nepasikartotų.

LŠS įstatymas to taip pat negalėtų uždrausti. Kiekvienas Lietuvos pilietis – šaulys ar ne šaulys – turi teisę priešintis. Kalbant apie LŠS įstatymą, manau, kad tokių ketinimų nebuvo, o jeigu ir būtų, šauliai su tuo nesutiktų. Jeigu įstatymas neaiškus ir atsiranda dviprasmybių, jį reikia tobulinti, kad visiems būtų aiškūs nuostatai. Nėra nei moralinės, nei juridinės teisės atimti galimybę ginti savo kraštą ginklu.

– Tarpukariu pats prezidentas Antanas Smetona buvo šaulys. Kodėl šiandien būtų verta tapti šauliu (šaule)?

– Kiekvienas pilietis, įstojęs į LŠS, yra vertybė. Šaulys – sąmoningas pilietis, o mes kuriame sąmoningą visuomenę, kuri rūpinasi kraštu, myli savo tėvynę ir ją gina. Kalbant apie A.Smetonos pavyzdį, tuomet buvo įvairių niuansų. Jau po 1935-ųjų LŠS buvo integruota į krašto apsaugos sistemą ir tapo pavaldi kariuomenės vadui. Neneigsiu, kad ir šiandien iškilių asmenų priklausymas LŠS yra labai svarbus. Tokie žmonės yra lyderiai, į juos visuomenė žiūri kaip į pavyzdį, o geras pavyzdys užkrečia ir kitus.

– Birželio 24-oji – Šaulio diena, o birželio 27-ąją LŠS sukanka 95-eri. Kaip švęsite šias progas?

- Oficialiai LŠS vadu būsiu paskirtas ne anksčiau kaip liepos 10 d., o iki tol organizacijai vadovauja dabartinis vadas Antanas Plieskis. Todėl ir šioms progoms skirtuose renginiuose dalyvausiu dar ne kaip vadas. Bandysiu perimti tradicijas ir pajusti šventinę dvasią.

L.Gumbino karjera

Netrukus 40-metį švęsiantis L.Gumbinas, baigęs mokyklą Panevėžyje, studijavo Lietuvos karo akademijoje ir įgijo motošaulių būrio vado kvalifikaciją bei karybos bakalaurą. 2003 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo sociologijos magistro laipsnį. 2007–2008 m. studijavo Didžiosios Britanijos koledže JCSC, 2008 m. tapo Londono karališkojo universiteto gynybos studijų magistru.

21-erius metus tarnavo krašto apsaugos sistemoje: buvo savanoriškos krašto apsaugos sargybų kuopos būrio ir kuopos vadas, Lietuvos karo akademijos Taktikos sekcijos instruktorius, Lietuvos karo akademijos S3/S4 štabo karininkas, Sausumos pajėgų štabo G3 planavimo skyriaus viršininko pavaduotojas ir Operacijų valdymo centro viršininkas, ėjo Krašto apsaugos ministro adjutanto pareigas, vadovavo Karaliaus Mindaugo MPB štabui, taip pat Jungtinio štabo J7 pratybų planavimo skyriui.

2013 m. rugsėjo 2 d. išleistas į profesinės karo tarnybos atsargą pačiam prašant.

Nuo 2013 m. lapkričio 29 d. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursų vyriausiasis specialistas (dėstytojas).
Dalyvavo tarptautinėse operacijose: 2002 m. Bosnija ir Hercegovina, NATO SFOR, BALTSQN 7, MOVCON, 2011 m. Afganistanas, NATO ISAF, PAG 13 štabo viršininkas.
Yra šaulys ir savanoris. Moka dvi užsienio kalbas – anglų ir rusų. Ne kartą skatintas ir apdovanotas už nuopelnus. Vedęs, žmona - Dalia, dukra - Aušrinė (10 m.), sūnus - Povilas (7 m.)