Iššūkiai – kasmet

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė sako, kad naujuosius mokslo metus pasitinka su dvejopa nuotaika.

„Nuotaikos dvejopos – kaip ir pats švietimas. Vienokia nuotaika, kai galvoji apie vaikus, kurių nematei visą vasarą, apie kolegas, kurių pasiilgai. Visai kitokia, kai imi galvoti apie problemas ir iššūkius, kurie kyla kasmet“, – sakė pedagogė.

Ji džiaugiasi, kad valdžia sprendžia bent jau smulkias problemas, tačiau didelės problemos, sako, tęsiasi dešimtmečiais, niekas esmingai nesikeičia.

„Džiaugiuosi, kad nėra naujų reformų. Su jomis prisivirėme tiek košės, kad dabar viską reikia taisyti, tvarkyti, tobulinti. Problemos lieka kaboti kaip Damoklo kardas“, – nusivylimo neslėpė mokytoja.

Problemos lieka kaboti kaip Damoklo kardas.

Nuo perpildytų klasių iki mobingo

Viena aktualiausių ir dažniausiai viešai diskutuojamų problemų – nedideli mokytojų atlyginimai. Tačiau L. Bručkienė mato ir opesnių, skaudesnių problemų. Viena tokių – nuo 2018 m. nesutvarkyta mokytojų etatų sistema. Pasak specialistės, mokytojai vis dar nežino, kas iš tiesų apima vieną etatą, nes vieniems pedagogams etatas – 20 pamokų, kitiems – 40.

Kita problema – perpildytos klasės.

„30 vaikų klasėje – tai nenormalu. Ypač, kai ateina įtraukusis ugdymas. Darželiuose ši problema mažesnė, bet grupės irgi perpildytos. Kaip šią problemą spręsti? Reikia pasakyti, kad nuo pirmos klasės galima priimti tam tikrą konkretų mokinių skaičių ir nė kiek daugiau ir taip per daugelį metų viskas išsilygintų“, – siūlė sprendimą pedagogė.

Taip pat ji kalba apie mobingą, kurį mokyklose patiria mokytojai.

„Iš to, ką girdime profesinėje sąjungoje, matyti, kad ši problema dažna, bet giliai paslėpta. Dalis mokytojų, kurie tai patiria, geriau arba nutyli, arba pakeičia ugdymo įstaigą. Jie nekovoja, neviešina, o pasitraukia arba tyliai kenčia“, – dalijosi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Trūksta mokytojų

Artėjant naujiems mokslo metams, natūraliai atsinaujina diskusija apie mokytojų trūkumą. Kad jų itin trūksta, pasakoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Išeina mokytojas senjoras arba mokytojas išeina į kitą mokyklą ir nėra kam jį pakeisti. Įdedi skelbimą – mėnesį, du niekas neatsiliepia. Mokyklose dirba daug ne specialistų, o studentų, bebaigiančių studijas, nes specialistų nėra. Ši problema didelė ir didmiesčiuose, ir ypač regionuose. Mokytojai dirba keliose mokyklose, nuotoliu“, – sudėtingą situaciją pristatė specialistas.

Jo žiniomis, jauni žmonės iš kitų specialybių domisi pedagogika, persikvalifikuoja, tačiau neaišku, kiek iš šių žmonių ateityje ateis dirbti į mokyklas.

Pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, neturėtume pernelyg stebėtis, kad jauni žmonės nesidomi pedagogika: jie mato, kokios sudėtingos mokytojų darbo sąlygos, kiek daug sumaišties šiame sektoriuje, todėl mieliau renkasi ką nors paprastesnio.

„Užtenka pažiūrėti, kas šiemet vyko su valstybiniais egzaminais, kokia buvo sumaištis. Tą matant, daugeliui jaunų žmonių nekils noras rinktis pedagogiką“, – vieną iš problemos šaknų įvardijo jis.

G. Sarafino nuomone, švietimo sistemoje daugybė klaidų, daug neprofesionalumo, neatsakingumo, todėl mokytojai ir mokyklų vadovai į darbą kasdien eina kaip į karą.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

Egzaminams ruošis be vadovėlių

Nors valstybės biudžete numatyti skaičiai atrodo gražiai, iš tiesų jie vargiai atliepia poreikį, sako mokytoja L. Bručkienė.

„Paskaičiavome, kad vienam vaikui vadovėlių komplektas kainuoja apie 70 eurų. Tiek ir kainuos vienas komplektas, jei nepabrangs. Tačiau paprastai būna taip, kad mokyklų metodinės tarybos renkasi ir tariasi, kam vadovėlių jau reikia verkiant, o kas dar gali verkdamas pakentėti be vadovėlių“, – pasakojo mokytoja.

Šiemet bus vienuoliktokų ir dvyliktokų, kurie mokysis be vadovėlių, nes vadovėlių dar nėra.

G. Sarafinas mato ir kitą problemos pusę – praėjo dveji metai nuo mokyklinių programų atnaujinimo, tačiau kai kurie vadovėliai dar neišleisti.

„Šiemet bus vienuoliktokų ir dvyliktokų, kurie mokysis be vadovėlių, nes vadovėlių dar nėra“, – stebėjosi žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

„Šalyse, kur akademiniai pasiekimai aukšti, vyksta nesibaigiantis ciklas: pabaigiama viena atnaujinta programa, išleidžiami vadovėliai ir pradedama rengti naują programą. Jei mes nieko nesiimsime, akademiniais pasiekimais niekada nepasivysime tų šalių“, – pridūrė D. Žvirdauskas.

Jis sako žinantis pavyzdžių privačiose mokyklose, kur dirbama be vadovėlių, pamokoms ruošiamasi iš įvairių šaltinių, tačiau teigia, kad taip neturėtų būti: mokytojų darbas ir taip sunkus, negalima jų apkrauti rūpesčiu, kaip pasiruošti pamokai.

Pasigenda tyrimų

Švietimo sistema – it Pandoros skrynia, nes kad ir kur bestum pirštu, visur problemos. Mokytoja L. Bručkienė sako, kad dalis mokytojų priedams skirtų pinigų mokytojų taip ir nepasiekia.

D. Žvirdauskas paaiškina, kad finansavimas mokykloms sudaromas atsižvelgus į mokytojų skaičių, klasių dydį. Lėšas daugeliu atveju paskirsto ministerija, tačiau yra tarpininkas – savivaldybė. O savivaldybės dalį lėšų perskirsto ir nukreipia kitoms skylėms užlopyti.

Specialistų teigimu, visos problemos kyla todėl, kad į švietimą žiūrima atmestinai, o reformos vykdomos joms nepasiruošus, nenumačius tinkamo biudžeto. G. Sarafinas labiausiai pasigenda tyrimų, kurie leistų realiai įvertinti situaciją.

„2016, 2017 m. buvo daugybė tyrimų, žinojome, ką apie švietimą galvoja mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai, tėvai. Dabar nežinome absoliučiai nieko, nes tyrimų nebėra. Daugelis reformų buvo atliktos nesiremiant jokiais tyrimais. Tiesiog stebima – gal pavyks. Nepavyksta, nes nebuvo normalaus pasiruošimo, nenumatyti resursai. Programos buvo atnaujintos irgi be tyrimų“, – dėstė „Reitingų“ redaktorius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja L. Bručkienė, kad ir kiek iššūkių žada nauji mokslo metai, linki, kad visiems jie būtų sėkmingi.

„Linkiu maksimaliai sėkmingų mokslo metų nepaisant visų nesėkmingų reformų. Mokytojams linkiu, kiek tai įmanoma, nereaguoti į reformas. Švietimo sistema vis dar veikia todėl, kad dalis mūsų nepaiso reformų ir į viską žiūri kiek kūrybingiau“, – sakė L. Bručkienė.