Lietuvoje jau tampa tradicija Naujuosius metus pasitikti su didesniais mokesčiai. Nuo šių metų sausio 1 d. ne tik pabrango elektra ir dujos, bet ir sumažėjo socialiai remtinų žmonių pajamos.

Elektros šokas

Šiuos metus Lietuva pradėjo be pigios elektros šaltinio. Šį praradimą šalies gyventojai pajus jau vasarį, kai teks mokėti už sausį sunaudotą elektros energiją. Ji buitiniams vartotojams brangsta 20–73 proc.

Pagrindinis Rytų skirstomųjų tinklų ir VST tiekiamos elektros tarifas gyventojams padidėjo 28,6 proc. – nuo 35 iki 45 centų už kilovatvalandę (kWh). Mokantiems dviejų laiko zonų tarifais dieninis didėjo 22,5 proc. – nuo 40 iki 49 centų, o naktinis ir savaitgalio tarifas – 56,5 proc., nuo 23 iki 36 centų.

Gyventojams, naudojantiems elektrines virykles, kaina išaugo 38,7 proc. – nuo 31 iki 43 centų, o dviejų laiko zonų tarifai – nuo 34 iki 45 centų (naktį ir savaitgaliais) ir nuo 20 iki 34 centų (dieną).

Kainų komisija apskaičiavo, kad trijų asmenų šeima, gyvenanti daugiabučiame name ir per mėnesį suvartojanti apie 200 kWh elektros, nuo šiol mokės 20 litų daugiau. Įmonėms ir organizacijoms išlaidos už elektrą ūgtelės penktadaliu.

Dujas pabrangino

Brangstant iš Rusijos importuojamoms dujoms, gyventojams nuo sausio 1-osios 0,8–2,7 proc. daugiau tenka mokėti ir už gamtines dujas.

Kintamoji kainos dalis vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 500 kub. m dujų, išaugo 2,7 proc. – nuo 1,82 iki 1,87 lito už 1 kub. m. Gyventojams, sunaudojantiems iki 20 tūkst. kub. m, tarifas padidėjo nuo 1,28 iki 1,29 lito, daugiau nei 20 tūkst. kubų – nuo 1,26 iki 1,28 lito.

Tiesa, šiek tiek sumažintas abonementinis mokestis. Pastovioji kainos dalis mažiausiai dujų vartojantiems gyventojams sumažėjo nuo 2,22 iki 2 litų, antros ir trečios grupėms vartotojams – nuo 14,66 lito iki 14,05 lito.

Dar viena naujovė – atsižvelgdama į mažas patalpas šildančių buitinių vartotojų poreikius, Kainų komisija nuo 2010 m. sumažino per metus suvartojamo dujų kiekio ribą nuo 800 iki 500 kub. m.

Nemalonių naujienų prieš Kalėdas sulaukė kauniečiai – jie nuo sausio už šilumą moka 1,3 proc. daugiau. O nuo vasario kaina gali didėti dar 8 proc.

Nukirpo pensijas

Didėjančius komunalinius mokesčius ypač pajus socialiai remtini asmenys, kuriems nuo šių metų, Seimo sprendimu, dvejiems metams sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos.

Politikai pasigailėjo tik itin mažas – 650 litų dydžio ir mažesnes – pensijas gaunančių žmonių, kurių yra beveik 136 tūkst., t. y. apie 23 proc. visų pensininkų. Jiems išmokos nesumažintos. Išimtį nuspręsta padaryti ir didžiausią negalią turintiems neįgaliesiems (anksčiau vadinti pirmos grupės invalidais), kurie netekę 75–100 proc. darbingumo.

Didesnės senatvės ir netekto nedarbingumo (antros ir trečios grupės invalidų) pensijos sumažintos proporcingai. Pensininkams, gaunantiems 700–850 litų dydžio išmokas, jos sumažėjo 2–5 proc., arba 14–37 litais. Šiems gyventojams priedas už darbo stažą nebuvo nukirptas.

Vidutiniškai 10 proc. sumažėjo įvairios valstybinės pensijos – taip tikimasi sutaupyti 1,1 mlrd. litų.

Dirbti neapsimokės?

Labiausiai pensijos (tiek socialinio draudimo, tiek valstybinės) sumažinamos dirbantiems pensininkams.

Pensijos mažėja diferencijuotai, atsižvelgiant į gaunamą uždarbį. Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija mažėja nedaug, o didesnį – daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų pensija mažėja tik 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų –10–15 proc., 2100 litų – 50 proc., 4200 ir daugiau litų – 70 proc.

Nuo šių metų dešimtadaliu padidinus pagrindinę pensijos dalį ir 20 proc. sumažinus draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos (tiems asmenims, kurie turi būtinąjį darbo stažą gauti pensiją) sumažėja 4,7 proc. (apie 38 litus), išankstinės pensijos – 5 proc. (apie 42 litus), netekto nedarbingumo išmokos – 2,2 proc. (beveik 15 litų), našlaičių pensijos – 6 proc. (17,2 lito), o maitintojo netekimo išmoka – 2,5 proc. (12,7 lito).

Vaiko pinigai – ne visiems

Pakeista ir vadinamųjų vaiko pinigų mokėjimo tvarka. 97,5 lito dydžio išmoka nuo sausio 1-osios mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai ar globėjai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės, nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų bus mokama 52 litų dydžio išmoka.

Nuo liepos 1 d. skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms, kurios mokamos, iki vaikui sueis dveji metai, mažės 10 proc. Taip 90 proc. darbo užmokesčio būtų mokama, kol vaikui sueis vieni, ir 75 proc. – iki sueis dveji metai.

Bedarbiams – iki 650 litų

Šiemet nebus baigtos grąžinti neišmokėtos pensijos 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams. Jų išmokėjimas atidėtas dvejiems metams – iki 2012-ųjų liepos. Dirbusiems pensininkams valstybės dar skolinga 269 mln. litų.

Be to, nuo 2010 m. nebus pradėtos mokėti valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, išauginusioms penkis šešis vaikus. Dabar tokią pensiją gauna motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios septynis ir daugiau vaikų. Dabar antrojo laipsnio valstybinė pensija yra 400 litų.

Skausmingų pokyčių sulaukė ir bedarbiai – maksimali bedarbio pašalpa mažėja nuo 1041 iki 650 litų. Gruodį Lietuvoje buvo apie 260 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą.

Biodegalai be lengvatos

Nuo 2010-ųjų panaikinta akcizų lengvata biodegalams. Skaičiuota, kad dėl to vidutinė mažmeninė A95 litro benzino kaina gali padidėti apie 9 centus, dyzelino – 6 centais, o biudžetas 2010 m. sutaupytų apie 70 mln. litų pajamų: apie 37 mln. litų už benziną ir apie 33 mln. litų – už dyzeliną. Ūkio ministerija yra nustačiusi, kad A95 benzine biopriedų dalis turi būti 5 proc., dyzeline (išskyrus arktinį dyzeliną) ne mažiau kaip 5 proc.

Bene geriausia naujiena šiais metais laukia verslininkų. Pelno mokestis sumažintas 5 proc. – nuo 20 iki 15 proc. Mažoms įmonėms jis tesieks 5 proc.