Seimas pritarė Prezidentės veto Pilietybės įstatymui ir užkirto kelią po nepriklausomybės atgavimo dienos emigravusiems tautiečiams turėti ir kitos šalies, ir Lietuvos pilietybę.

Nuomonės išsiskyrė

Už tai, kad būtų atmestas veto, vakar balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 49, susilaikė 23 parlamentarai. Norint atmesti valstybės vadovo veto, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Vėliau balsuota, ar priimti veto. Už tai buvo 65 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 40.

Už veto atmetimą pasisakė didžiausia Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. "Lietuva nesibaigia Lietuvos sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau", – šios frakcijos vardu kalbėjo Seimo narys Paulius Saudargas.

"Mūsų situacija sudėtinga, nes buvome okupuoti. Todėl mums reikia ypač saugoti kiekvieną savo pilietį. Neturėtume blaškytis ir keisti savo nuomonės", – pridūrė jis.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Justinas Karosas pasisakė už veto priėmimą. "Nes Prezidentė kelia klausimą, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Ir mes patys siekiame Konstituciniame Teisme pasitikrinti, ar mūsų priimtos įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Taigi, siekiame to paties. Vadinasi, turime pritarti valstybės vadovės dekretui", – kalbėjo jis.

Prieštaravo dviem nuostatoms

Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti dvi Pilietybės įstatymo nuostatas. Pagal vieną jų numatoma galimybė suteikti dvigubą pilietybę į ES ir NATO valstybes po 1990 m. kovo 11-osios išvykusiems lietuviams. Prezidentė mano, kad ši įstatymo nuostata neatitinka Konstitucijos, todėl siūlė ją išbraukti iš naujojo įstatymo.

Valstybės vadovė vetavo ir Pilietybės įstatymo nuostatą, pagal kurią Lietuvos pilietybė gali būti suteikiama išimties tvarka užsieniečiams, "atsižvelgiant į valstybės interesus ar Lietuvos vardo garsinimą šiuo metu ar ateityje, jai atstovaujant". Tokia įstatymo norma būtų taikoma tuo atveju, jeigu užsienio sportininkai, mokslininkai ar menininkai norėtų gauti Lietuvos pilietybę tikintis, kad jie ateityje turės nuopelnų Lietuvai.

Išeiviai nusivylė

Išeivijos atstovai ragino Seimą nepritarti Prezidentės veto, tvirtindami, kad juo užkertamas kelias daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis pasibaigus balsavimui tvirtino, jog toks sprendimas nuvils pasaulio lietuvius. "Labai apgailestaujame, nes labai didelė dalis, kurie išvyko po 1990 m., yra įgiję kitos valstybės pilietybę, neteks Lietuvos pilietybės", – sakė V.Bandis.

Ji mano, kad palaikydami Prezidentės veto "kai kurie politikai išsigando, kad naujai atsiradę rinkėjai balsuotų ne už juos".

Įsigalios kitų metų balandį

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai Konstitucinis Teismas jau daugiau kaip prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti. Naujos redakcijos Pilietybės įstatymo įsigaliojimas buvo numatytas nuo 2011 m. balandžio 1 d.