„Su kultūros šviesuoliais kalbėjome apie viltis, kurias nešimės į Naujuosius. Dėkui už didžiulį šių žmonių atsidavimą savo šaliai, pasirengimą dalytis kūrybine potencija ir sukaupta unikalia gyvenimiška patirtimi, kurioje spinduliuoja valstybingumo išmintis. Kita vertus, įsiklausau ir į deramai neįvertintų senjorų menininkų nusivylimą – pokyčiai kultūros sektoriuje vyksta, bet nepateisinamai lėtai. Pandemija sustingdė kultūrinį gyvenimą, tačiau kultūroje glūdi labai stipri kūrybinė energija, kuri suteikia jėgų nepasiduoti. Bendruomenei reikia visų mūsų valios – kad sutelkę bendras pajėgas grąžintume kultūrai valstybėje deramą svarbą“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, kultūra yra svarbus visuomenės turtas, tautos tapatybės pamatas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis. Ji įkvepia, leidžia pajusti bendrą būties ryšį, suvokti save, o pasauliui – geriau pažinti mus. Menas jokiomis aplinkybėmis negali likti užribyje. Prezidentas pabrėžė, kad pernelyg dažnai pamirštama didžiulė kultūros kuriama ekonominė vertė, o apie kultūros skatinimą dažnai kalbama tik kaip apie vienkartines labdaros injekcijas.

Įsiklausau ir į deramai neįvertintų senjorų menininkų nusivylimą – pokyčiai kultūros sektoriuje vyksta, bet nepateisinamai lėtai.

„Turime suvokti, kad kultūra gali mums labai daug duoti, tik mokėkime tai pasiimti. Ji kelia tautos savivertę, stiprina mūsų tapatybę, formuoja vertybes, kuria pilietinę santalką, o tai juk ir yra gerovės valstybės pamatas bei esmė, Lietuvos stiprybės šaltinis“, – pabrėžė šalies vadovas.

Su prezidentu menininkai klasikai dalinosi mintimis apie kultūros būklę, kūrybą, karantino vienatvę, šiltais prisiminimais, taip pat aptarė ir aktualijas – su naująja Kultūros ministerijos vadovybe susijusius lūkesčius, poreikį formuoti kultūros politiką ir apibrėžti jos prioritetus, taip pat aptarė Lukiškių aikštės memorialinę reikšmę, jos sutvarkymo klausimus.

R. Adomaitis, kalbėdamas su šalies vadovu apie sunkų laikotarpį teatrui, apgailestavo, kad dėl viruso teatras praranda žiūrovą, o be žiūrovo nėra ir teatro, taip pat išsakė svajonę ateityje pastatyti scenoje Justino Marcinkevičiaus „Mindaugą“. 

R. Dichavičiui prezidentas dėkojo už vieną jo paskutiniųjų darbų – trijų tomų albumą „Laisvės paženklinti“, kuriame užfiksuotas 215 menininkų indėlis į mūsų valstybingumą, surinkti Lietuvos laisvę įprasminantys kūriniai, ženklai ir simboliai. Prezidentas išreiškė viltį, kad šis albumas dėl savo estetinės ir istorinės vertės sulauks reikiamo dėmesio.

Su R. Gudaičiu, buvusiu Žurnalistų etikos inspektoriumi, šalies vadovas aptarė ir visuomenės informavimo būklę, žurnalistų etikos reglamentavimo aktualijas ir visiems lygiai taikomų aukščiausių standartų svarbą.

P. Repšys nepraranda optimizmo tikėdamas, kad šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje dėl karantino įkalinta jo jubiliejinė paroda, kaip ir daugelis kitų kultūros projektų, įveikus pandemiją, vėl bus prieinama visuomenei. O šiuo metu jis, kaip ir daugelis kitų menininkų, darbuojasi ties naujais kūrybiniais projektais. 

A Sutkus pasidalino, koks svarbus šių dienų kontekste yra senjorų fizinis aktyvumas, išsaugantis taip pat ir psichologinę sveikatą. Pašnekovai pabrėžė laukiantys vakcinos ir tikintys, kad ji padės šaliai išeiti iš esamos situacijos.

Šalies vadovas, sveikindamas kultūros korifėjus su Naujausiais metais, palinkėjo jiems sveikatos, stiprybės, optimizmo ir kūrybinių atradimų, o mums visiems – vilties ir įkvepiančios bendrystės.