Kaip jie išmoksta policijos darbo subtilybių, kaip leidžia laisvalaikį, kada iškeliauja į pensiją? „Kauno dienai“ į šiuos ir kitus klausimus atsako Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos viršininkas Aleksandras Aleksandravičius.

Ne tik aviganiai

A. Aleksandravičius tikina, kad mūsų tarnybiniai šunys nė kiek nenusileidžia kitose ES šalyse dirbantiems keturkojams pareigūnams. Mūsų šalies pareigūnams šiandien talkina vokiečių ir belgų aviganiai. Pastarieji yra itin sportiški ir universalūs šunys, o dėl puikių darbinių savybių jie neretai pasitelkiami ieškant narkotinių ar sprogstamųjų medžiagų.

Įdomu tai, kad tarnyboje dirba ir keli mišrūnai. Vadinasi, šiam darbui svarbu ne veislės grynumas, o puikios darbinės šuns savybės. Taip pat policijoje darbuojasi ir anglų springerspanieliai.

Anglų springerspanielis yra medžioklinių šunų veislė, kilusi iš Anglijos. Šios veislės istorija siekia XVII a., kai vadinamieji sausumos spanieliai buvo suskirstyti į sėlinančius ir baidančius spanielius.

„Anglų springerspanieliai padeda ieškoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors gali atrodyti, kad tai smulkūs šunys, jie puikiai tinka policijos tarnyboje, jie gerai dirba ir muitinėje. Jie labai mobilūs, turi puikią uoslę“, – pagyrų anglų springerspanieliams negaili A. Aleksandravičius.

Iš viso tarnyboje dirba apie 80 keturkojų. Policijoje šunys naudojami sekti žmogaus kvapo pėdsakų taku, jie padeda ieškoti ir dingusių asmenų. Taip pat padeda užtikrinti viešąją tvarką ir sulaikyti pavojingus asmenis.

Sezonas: ruduo – darbymetis tarnybiniams šunims, miškuose ir pakelėse jiems tenka ieškoti paklydusių miško derliaus rinkėjų. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Nenutrūkstantis procesas

Tinka šuniukas tarnybai ar ne – vertinama gana ankstyvame mažojo keturkojo gyvenimo etape. Eksperto teigimu, šuniukų atranka prasideda jiems sulaukus maždaug dviejų mėnesių. Atrinkti kandidatai toliau tęsia mokymus. Šiuos mokymus įveikę šunys, sulaukę brandaus amžiaus, t. y. 1–1,5 metų, pradeda krimsti rimtesnius mokslus – pagrindinio rengimo mokymus. Policijos kinologas drauge su šunimi mokosi visų funkcijų, reikalingų tarnybai. Šie mokslai trunka iki 1,5 metų.

„O vėliau vyksta nenutrūkstamas mokymosi procesas. Po pagrindinio parengimo šuo ir kinologas kasmet turi kelti savo kvalifikaciją. Kaip mėgstame sakyti: mokytis nuolat privalo tiek dvikojai, tiek keturkojai“, – šypteli pašnekovas.

Pasak jo, su tarnybiniu šunimi dirbantis pareigūnas taip pat turi semtis kinologinių žinių. Mokymų metu kinologai mokosi analizuoti šunų elgseną, suprasti jų psichologiją ir motyvaciją, taikyti šiuolaikinius dresūros metodus, ugdyti šunų gebėjimus atlikti įvairias užduotis. Po dešimties savaičių kurso šuo ir pareigūnas laiko egzaminą. Iš pradžių patikrinamos teorinės žinios, o vėliau laukia ir praktikos užduotis.

„Išlaikęs šį egzaminą, šuo tampa visaverčiu tarnybiniu šunimi, o pareigūnas – policijos kinologu. Kaip minėjau, toliau tenka kelti kvalifikaciją, keistis patirtimi su Lietuvos ir užsienio kolegomis“, – apie visą gyvenimą trunkančius tarnybinių šunų ir juos prižiūrinčių kinologų mokymus pasakoja A. Aleksandravičius.

Pasirengimas: kad šuo galėtų tapti pareigūnu, jam tenka ruoštis ne vienus metus, tačiau net ir tapus tarnybiniu šunimi kasmet kelti kvalifikaciją – privaloma. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Kolegos ir draugai

Gatvėje matant pareigūną, žygiuojantį su tarnybiniu šunimi, gali kilti klausimas: kur šuo leidžia laisvalaikį? Kas juo rūpinasi po darbo?

A. Aleksandravičius pabrėžia, kad šuo – ne daiktas, juo ištisą parą rūpinasi su juo dirbantis policininkas. Pareigūnai yra ne tik kolegos tarnybos metu, bet ir neišskiriami bičiuliai vakarais, savaitgaliais ir per atostogas.

„Didžioji dauguma tarnybinių šunų gyvena su pareigūnais ir yra visaverčiai jų šeimos nariai. Jie dirba ir poilsiauja kartu, drauge leidžia atostogas. Pareigūnas turi skirti laiko šuns priežiūrai ir po darbo“, – tikina A. Aleksandravičius.

Suranda paklydėlius

Vasara ir ruduo – grybavimo metas. Itin lietinga ir santūriai šilta vasara grybams labai patiko, todėl miško derlius šiemet gausus. Tai išviliojo daugybę grybautojų į miškus.

Tačiau ne visiems savarankiškai pavyksta grįžti iš miško tankmės. Todėl ši vasara davė nemažai darbo policijos kinologams ir jų keturkojams ieškant paklydėlių miškuose.

„Šunys ieško žmogaus kvapo ir jį gali užuosti per nemažą atstumą. Jei žmogus yra išsekęs ar be gyvybės ženklų, kažkur brūzgynuose, pareigūnas gali jo nepamatyti, bet šuo visada pastebės, užuos. Ilgos ir nuolatinės treniruotės atsiperka, kai surandi paklydusį vaiką ar suaugusįjį, o didžiausias ir neišmatuojamas džiaugsmas aptikus suradus dar gyvą žmogų. Tai tikrai nepamatuojamas atpildas, atsiperka visas nuovargis. Tai didžiulis paskatinimas ir šuniui, ir pareigūnui“, – neabejoja A. Aleksandravičius.

Tramdytojai: tarnybiniai šunys padeda sutramdyti pažeidėjus – jiems priešintis nori retas. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Nepralenkiami pagalbininkai

Šunims tenka ieškoti ir žmonių lavonų. Kaip pasakoja A. Aleksandravičius, poreikis išmokyti šunis ieškoti lavonų atsirado tada, kai policijos kinologams teko dirbti su tuomečio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus nužudymo byla ir reikėjo surasti užkastus kūnus. Į pagalbą atvykę Suomijos policijos kinologai ne tik padėjo ieškoti palaikų, bet ir mokė lavonų paieškos specifikos.

Tačiau kaip ieškoti užkasto po žeme kūno? Ar šuo jį gali užuosti net jam esant po žeme? Kaip šunys mokomi rasti kūnus? A. Aleksandravičius užtikrina – specialius mokymus baigę šunys iš tiesų juos randa ir kriminalistams yra nepamainoma pagalba.

„Pirmiausia kinologai išmokomi, kaip pažinti vietovę, kur galėtų būti užkastas kūnas. Tai gali būti sujudinta velėna, apžiūrimi paviršiai, analizuojama daug informacijos. Šunys tikrai gali užuosti užkastą kūną. Žinoma, tai priklauso nuo laiko, kiek jis išbuvo po žeme, nuo irimo proceso, gylio, vietovės ir pan. Galiu drąsiai teigti, kad šunys tikrai yra dideli pagalbininkai. Juk kūnai kartais tiesiog labai gerai užmaskuoti šakomis arba randami paupiuose prispausti prie krūmų. Ko nepamato žmogus, suranda šuo“, – užtikrina patyręs kinologas.

Mokosi žaisdami

Šunys puikiai moka surasti narkotines ir sprogstamąsias medžiagas, žmonių lavonus. Tačiau kaip jie išmoksta pažinti šiuos kvapus? Juk natūralu, kad mokymų metu viso to nesutiksi. A. Aleksandravičius aiškina, kad atsakymas paprastas – mokymų metu taikoma speciali mokymo metodika.

Pirmiausia lavinamas šuns instinktas persekioti grobį, tam naudojamas išskirtinį kvapą turintis „Kong“ kamuoliukas. Šuo dresuojamas įvairioje aplinkoje: patalpoje, transporto priemonėse, įvairiuose objektuose, lauko slėptuvėse. Pasibaigus paslėpto mėgstamo žaislo stadijai, atsiranda specialūs kvapai, imituojantys narkotines medžiagas.

„Sėkmingai suradus daiktą su kvapu, šuo apdovanojamas. Visas mokymasis vyksta žaidžiant, stengiantis nepažeisti šuns uoslės. Esu girdėjęs kalbant, kad policijos šunys neva maitinami narkotinėmis medžiagomis. Galiu užtikrinti, kad taip tikrai nėra“, – patikina pašnekovas.

Veislės: Kaune pareigūnams talkina trijų veislių keturkojai – belgų, vokiečių ir olandų aviganiai. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Išoriniai trikdžiai nestabdo

Kiekvienas mūsų darbe mėgsta būti paskatintas, o labai nudžiugina, kai geras darbas apdovanojamas. A. Aleksandravičius sako, kad tarnybiniai šunys taip pat mėgsta būti paskatinti. Tiesa, pinigai šių keturkojų „angelų sargų“ nemotyvuoja, jiems geriausia paskata po sėkmingos operacijos – šeimininko pagyrimas, paglostymas ir, žinoma, skanėstas ar žaisliukas.

Anot pašnekovo, šunys geba dirbti net ir nepalankiomis, sudėtingomis sąlygomis. Jie dirba susikaupę net ir pliaupiant lietui, aklinoje tamsoje ar kitoje ne komforto aplinkoje. Šunys prie šių sąlygų pratinami nuo mažumės, todėl tarnybos metu išoriniai dirgikliai jų beveik netrikdo.

„Nepaisant didelio technologinio proveržio, šunų, dėl jų mobilumo, uoslės, dar niekas nepakeitė. Visame pasaulyje neturime geresnių pagalbininkų tikrai nelengvame pareigūnų darbe“, – tvirtina A. Aleksandravičius.

Išeina į pensiją

Žmonės gali išeiti užtarnauto poilsio – į pensiją. Tarnybiniai šunys taip pat – į pensiją jie išeina būdami 10–12 metų.

„Nėra amžiaus cenzo, kada šuo privalo išeiti į pensiją. Kinologai nuolat rūpinasi šunų sveikata, kasmet vertinamos šunų darbinės savybės ir dėl kiekvieno šuns sprendžiama individualiai. Deja, su laiku šuo praranda reikiamą fizinę ir darbinę formą ir nebegali atlikti iki tol vykdytų užduočių. Tai nereiškia, kad šuo negali gyventi civilinio gyvenimo, jis puikiai jaučiasi būdamas ir tiesiog draugu. Būna, kad šunys dirba tarnyboje sulaukę trylikos ir daugiau metų. Ypač tai būdinga mažesnėms šunų veislėms“, – tikina pašnekovas.

Pinigai šių keturkojų angelų sargų nemotyvuoja, jiems geriausia paskata po sėkmingos operacijos – šeimininko pagyrimas, paglostymas ir, žinoma, skanėstas ar žaisliukas.

Paklaustas, ar tarnybiniams šunims namuose leidžiama tiek patogumų kaip ir eiliniams keturkojams, Aleksandras sako, kad pats policininkas kinologas nusibrėžia elgesio taisykles, tačiau svarbiausia, kad šuo jaustųsi mylimas.

„Nėra jokių problemų, jei šeimininkas pats leidžia šuniui miegoti savo lovoje. Svarbiausia, kad šuo ir šeimininkas būtų kaip vienas vienetas“, – pabrėžia A. Aleksandravičius.

Trijų veislių „pareigūnai“

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) šiuo metu yra penkiolika keturkojų, trys iš jų dar tik mokosi būti tarnybiniais šunimis. Dažniausiai pasitaikanti veislė yra vokiečių aviganiai – aštuoni, belgų aviganiai – šeši, vienas olandų aviganis.

Tarnybai šuniukai ruošiami nuo maždaug dviejų mėnesių amžiaus. Šuniukas jau pratinasi prie darbo policijoje, beveik visą laisvą laiką (kai nemiega ir nežaidžia) skiria treniruotėms, iš pradžių mokosi paprastų komandų, pavyzdžiui, sėdėti, gulėti, atpažinti balsą ir pan.

Jo laukia daug mokymų, o vėliau tenka laikyti įskaitas. Tik išlaikęs egzaminus šuo tampa visaverčiu tarnybiniu šunimi, tai įvyksta maždaug po trejų metų darbo kartu su savo šeimininku.

Tinkamai paruoštas tarnybinis šuo ieško dingusių žmonių, nusikaltimo įrankių, sulaiko nusikalstamas veikas padariusius asmenis, seka pėdomis. Kaip ir visi policijos pareigūnai, kinologai su savo šunimis reaguoja į įvairius įvykius, o atsiradus laisvai minutei laikas skiriamas treniruotėms, pavyzdžiui, pėdsekystei, narkotinių medžiagų paieškai ar kitai kinologo suplanuotai treniruotei.

Dažnai (ypač rudenį, kai prasideda grybų, uogų sezonas) kinologai didžiąją laiko dalį praleidžia miškuose, pelkėse, kur ieško dingusių žmonių.

Kontrabandininkų košmaras – muitinės šunys

Trijulė: Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto belgų vokiečių aviganė Fire Skrajojantis Olandas, Klaipėdos teritorinės muitinės spanielis Larsas ir vokiečių aviganė Fire. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje yra penkiolika tarnybinių šunų. Tarnybiniai šunys mokomi ieškoti narkotikų, cigarečių. Nors sakoma, kad pinigai nekvepia, tarnybiniai šunys juos puikiausiai užuodžia ir aptinka. Kaip teigia muitinės pareigūnai, paprastai vienas šuo mokomas aptikti vieną blogybę, tarkime, narkotikus.

Neseniai Lietuvos muitinės pareigūnai ir jų tarnybiniai šunys dalyvavo intensyviuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, skirtuose sustiprinti gebėjimus aptikti narkotines ir psichotropines medžiagas ir tobulinti kasdienę veiklą.

Mokymuose, trukusiuose penkias dienas, dalyvavo trys kinologai su savo tarnybiniais šunimis: Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausioji inspektorė Šarūnė Kairytė su šunimi Fire Skrajojantis Olandas, Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorės Irina Gendvilienė su Larsu ir Eglė Mulevičiūtė su Fire.

Uoslė: vokiečių aviganė Fire dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Uostuose sulaikoma daug nelegaliai gabenamų narkotinių medžiagų, todėl Fire mokoma ieškoti būtent jų. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

Olandų aviganis Fire Skrajojantis Olandas – vyriausia iš mokinių. Jai jau dveji. Jos bendravardei vokiečių aviganei Fire – vieni, o spanieliui Larsui – vos penki mėnesiai.

„Jis smalsus, protingas – toks, kokio ir reikia Lietuvos muitinei“, – sako jo šeimininkė I. Gendvilienė, šiuo metu dirbanti su panašiu į auksaspalvį retriverį Kosmosu.

Vienuolikos metų Kosmosas išdresuotas rasti narkotikus ir cigaretes, tačiau jau greitai išeis į pensiją, todėl tikimasi, kad Larsas užims jo vietą.

Anot Policijos departamento Kinologijos valdybos instruktorės Audronės Verseckaitės, tarnybinio šuns paruošimas specifinei užduočiai, pavyzdžiui, narkotikų, pinigų ar kontrabandinių cigarečių paieškai, trunka maždaug metus: „Mūsų mokymo programa apima dešimt ciklų, kiekvieną mėnesį po savaitę, o galiausiai laikomi egzaminai“.

Mokymų metu šunys treniruojami su specialiu „Kongo“ žaislu. Šunys skatinami šio žaislo ieškoti. Žaislas palaipsniui mažinamas iki žirnio dydžio, taip lavinant šuns uoslę ir koncentraciją. Suradę žaislą šunys mokomi sustingti – užimti vadinamąją signalinę pozą, kurioje sutelkia dėmesį į radinį ir nejudėdami laukia paskatinimo.

Jaunuolis: Lietuvos muitinėje į mokslus kibo spanielis Larsas. Jam vos penki mėnesiai. / Lietuvos policijos, Kauno VPK, Lietuvos muitinės nuotr.

„Šiems šunims dar tik mokslų pradžia. Kol kas su jais mokėmės tvarkos, pagrindinių komandų, išsėdėti vietoje. Buvo daug žaidimų, pratinimosi prie aplinkos. Treniravomės surasti žaislą, jį suradus sustingti“, – pasakoja A. Verseckaitė.

Paprastai šunys pradedami mokyti nuo aštuonių mėnesių. 2–3 metų šuo jau gali dirbti.

Nors dažniausiai tarnybai pasirenkami vokiečių, belgų ar olandų aviganiai, A. Verseckaitė pabrėžia, kad svarbiausia – individualios šuns savybės, o ne vien veislė: „Svarbu šuns motyvacija, gebėjimas susikaupti, reakcija į aplinką. Net ir mažesni šunys, tokie kaip spanieliai, yra puikūs dėl savo judrumo ir dydžio – jie gali pasiekti sunkiai prieinamas vietas.“