Kuršių nerijoje niekaip nepavyksta iš mirties taško išjudinti reikalų dėl natūralių požeminių gamtos lobių panaudojimo žmonėms sveikatinti ir kurorto sezoniškumui mažinti – visi bandymai privilioti verslininkų, kad šie įkurtų geoterminio vandens ir dumblo gydyklas, kaskart griūva, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Klaipėda gali pasigirti požeminiais karšto mineralinio vandens telkiniais, o mes turime ne tik jo, bet ir didžiules gydomojo dumblo sapropelio sankaupas. Deja, dėl drakoniškų įstatymų ir suvaržymų šie gamtos ištekliai taip ir lieka nepanaudoti. Siekis pajūryje, prie Nidos, pastatyti Jūros terapijos centrą irgi kol kas neduoda norimų rezultatų“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak mero, jūros terapijos centrui įkurti savivaldybė yra numačiusi ir žemės sklypą pajūryje, prie centrinio Nidos pliažo. Tačiau dėl itin griežtų įstatymų ir verslui daromų barjerų Kuršių Nerijos pusiasalyje norinčiųjų investuoti neatsiranda.

2014 metais atliktoje Jūros terapijos studijoje atskleista, kad Neringoje taikoma labai daug griežtų apribojimų ir reikalavimų, todėl Jūros terapijos centras negalėtų būti kuriamas kaip sanatorija, reabilitacijos ar gydomojo SPA centras. Lieka vienintelis galimas jūros terapijos oazės variantas - gydykla, bet joje negalėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos – tik maitinimo.