Rugsėjo 28 d. gyvūnų globos organizacija „Nuaras Lietuva“ savo „Facebook“ paskyroje paskelbė šokiruojantį įrašą. Jame rašoma, kad alytiškė savo nuomuose žiauriomis sąlygomis laikė dešimtis gyvūnų. Tai ne pirmas kartas, kai iš jos atimami gyvūnai.

Ištroškę, alkani ir išsekę

„Nuaras Lietuva“ socialiniame tinkle skelbia, kad kartu su atsakingomis institucijomis iš alytiškės būsto konfiskavo septyniolika kačių, šešis šunis, papūgą ir kelis triušius. Visi konfiskuoti gyvūnai buvo rasti prastos būklės, laikomi perpildytuose narvuose, transportavimo dėžėse ar net maišuose. Šokiruoja tai, kad vienam alytiškės bute rastam šuniui buvo amputuota uodega, kuri dar kraujavo.

Pasak gyvūnų sergėtojų, parvežti gyvūnai buvo labai ištroškę, alkani, todėl maistą ir vandenį turėjo riboti. „Prireiks daug laiko, kol jie atgaus jėgas. Pažiūrėkite į šių gyvūnų akis. Žvilgsnis tiesiog skrodžia kiaurai su begaline kančia“, – neslepia susirūpinimo organizacija.

Verdiktas: teismas Alytaus gyventojai jau buvo uždraudęs auginti gyvūnus, tačiau praėjusią savaitę iš jos namų buvo konfiskuota daugiau kaip 20 kalintų augintinių. / VMVT nuotr.

Buvo uždrausta

„Nuaro Lietuvos“ vadovė Jurgita Gustaitienė pažymi, kad tai ne pirmas atvejis, kai iš šios moters konfiskuojami gyvūnai. Ji primena, kad žiniasklaida apie šios alytiškės potraukį namuose kaupti gyvūnus rašė dar prieš ketverius metus. Apie ją ne kartą įvairiomis istorijomis dalijosi ir internautai socialiniuose tinkluose. Nepaisant teismo draudimo laikyti gyvūnus, moteris nevykdo nuosprendžio.

„Mūsų žiniomis, teismo sprendimu jai uždrausta laikyti gyvūnus, tačiau, nepaisant to, 2025 m. kovo 19 d. iš jos „Nuaras“ kartu su institucijų atstovais paėmė labai prastos būklės šunis, kates, triušius... Pasirodo, tai nebuvo istorijos pabaiga. Praėjusią savaitę visos atsakingos tarnybos ir „Nuaras“ vėl vykdė poėmį iš minėtos alytiškės.

Man nereikia jokių kitų duomenų apie žmogų kaip toji alytiškė. Man reikia, kad registras ją rodytų raudona spalva.

Stebitės, kaip tai įmanoma? Mus irgi stebina, kad per šešis mėnesius nė viena institucija nepatikrino jos namų. Jeigu ne vieno piliečio atkaklumas, tie gyvūnai, kurių nuotraukas čia matote, tikėtina, jau būtų negyvi. Laikymo sąlygas apibūdinti sunku. Buvo gyvūnų, kurie laikyti mažuose transportavimui skirtuose boksiukuose, katės ir šunys – triušių narvuose, o kiti tiesiog maišuose. Taip, maiše – gyvi“, – piktinasi „Nuaro“ atstovai savo paskyroje.

Paženklinti – vos penki

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad, gavusi teismo leidimą ir pasitelkusi policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, Alytaus mieste praėjusią savaitę esančiame bute konfiskavo 25 itin prastomis sąlygomis laikytus gyvūnus. Atvykus patikrinti gyvūnų, E. M. pareigūnų neįsileido, todėl iškviesti ugniagesiai gelbėtojai duris atidarė priverstinai.

Du šunys laikyti vos 0,4 kv. m ploto narve, dar trys šunys rasti užsegtame moteriškame rankinuke, paslėptame po įvairiais daiktais. Visi metaliniai narvai buvo surūdiję ir nešvarūs. Patalpos užverstos daiktais, virtuvėje sukauptos šiukšlės skleidė itin nemalonų kvapą, visame bute tvyrojo aitrus išmatų ir šlapimo dvokas. Dalis gyvūnų buvo akivaizdžiai sulysę, turėjo blusų, buvo matyti paviršinės žaizdos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad iš visų gyvūnų paženklinti poodinėmis mikroschemomis buvo penki šunys ir viena katė, tačiau tik du šunys buvo registruoti E. M. vardu, visi kiti – kitų asmenų vardu. Gyvūnų laikytoja pareigūnų atžvilgiu elgėsi įžūliai, šaukė, mėgino slėpti gyvūnus, o vieną katę bandė uždengti stora antklode.

Jurgita Gustaitienė / Vilmanto Raupelio nuotr.

Teismo nuosprendis – nė motais

Ši moteris VMVT žinoma daugiau nei dešimtmetį dėl polinkio kaupti gyvūnus ir jų nepriežiūros. 2020 m. rugsėjo 5 d. iš jos jau buvo konfiskuoti visi augintiniai, pradėta administracinio nusižengimo byla dėl žiauraus elgesio. 2023 m. teismo sprendimu jai uždrausta laikyti gyvūnus, tačiau gyvūnų paėmimas iš buto pakartotinai vyko 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. 2025 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skyrė nuobaudą ir nustatė draudimą dvejus metus laikyti augintinius.

Prašo visuomenės budrumo

„Ši situacija atskleidžia sudėtingą gyvūnų kaupimo problemą. Nepaisant draudimų ir teismo sprendimų, gyvūnai nuolat patenka į šio asmens rankas, kur laikomi netinkamomis sąlygomis.

Tokiais atvejais labai svarbus visuomenės budrumas – prieš dovanojant ar parduodant gyvūną būtina pasidomėti žmogumi, įvertinti ir pamatyti, kokias gyvenimo sąlygas suteiks būsimasis šeimininkas. Tik taip galima apsaugoti gyvūnus, kad jie nepatektų į aplinką, kur jiems kenkiama“, – sako VMVT Alytaus apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Artūras Šimkus.

Dangstosi BDAR

Susisiekus su VMVT ir pasiteiravus, kodėl nauji augintiniai buvo registruojami alytiškės vardu, nors jai atimta teisė laikyti gyvūnus, VMVT teisinasi, kad juos riboja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).

„Kaip ir daugeliu atvejų, duomenis apie pavienius fizinius asmenis saugo BDAR. Tad ir šiuo klausimu komplikuoja sprendimų atvejų viešinimo paiešką, taip pat ir prevencinio atvejų viešinimo galimybes“, – teigiama VMVT komentare.

Tačiau VMVT pažymi, kad dar šių metų rugpjūtį kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio duomenų centrą dėl galimybės gyvūnų augintinių registrą papildyti naujomis nuostatomis.

Siūloma į gyvūnų augintinių registrą (GAR) įtraukti nuostatą, kad asmenims, kuriems skirtas teismo sprendimas, draudžiantis tam tikrą laiką laikyti gyvūnus augintinius, tokio draudimo galiojimo laikotarpiu GAR būtų taikomas apribojimas ir šių asmenų, kaip gyvūnų laikytojų, vardu nebūtų leidžiama GAR įregistruoti naujų gyvūnų augintinių.

Ieško techninio sprendimo

Aplinkos ministerija (AM) aiškina, kad kartu su GAR tvarkytoju ieško techninių sprendimų, kad informacija apie asmenį, kuris negali būti gyvūno laikytoju, per reikiamus registrus ir informacines sistemas būtų tikrinama prieš registruojant gyvūną augintinį.

„Tačiau problema išliks dėl gyvūnų augintinių laikytojų, kuriems uždrausta laikyti gyvūnus, tačiau jie laiko nepaženklintus mikroschema augintinius ir jų neregistruoja GAR. Tokių asmenų neįmanoma nustatyti be visuomenės pagalbos, kad tokius asmenis periodiškai patikrintų institucijų, taikančių teisinę atsakomybę pareigūnai“, – tikina ministerijos specialistai.

Visi turime pareigą

AM atstovai atsiųstame komentare taip pat rašo, kad, siekiant užkardyti visų asmenų, įskaitant ir tuos, kurie negali būti gyvūnų augintinių laikytojais, žiaurų elgesį su gyvūnais, labai svarbi visuomenės pagalba.

Pasak jų, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo visiems nustatyta pareiga pranešti kompetentingoms institucijoms apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus. Tokiais atvejais labai svarbus visuomenės ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimas.

Argumentai neįtikino

Tačiau nei VMVT, nei AM pasiteisinimai, kad jie taip ilgai ieško sprendimo, neįtikina J. Gustaitienės. Jos nuomone, BDAR bandoma pridengti įstaigų neveiklumą.

Pasak jos, tai, ko reikalauja gyvūnų saugotojai, – viso labo nesudėtingas technologinis sprendimas. Jiems reikia paprasčiausios žymos, kad veterinarijos gydytojas ar gyvūnų prieglaudos atstovas sistemoje matytų, kad asmuo elgėsi žiauriai su gyvūnu ir jo vardu registruoti augintinių nebegalima.

„Man nereikia jokių kitų duomenų apie tokį žmogų kaip toji alytiškė. Man reikia, kad registras ją rodytų raudona spalva. Apie kokį BDAR kalba? Čia viso labo technologinis sprendimas“, – įsitikinusi „Nuaro Lietuvos“ vadovė.

Piktinasi valdinininkų neveiklumu

Ją piktina tai, kad atsakingos institucijos nepajėgios pasirūpinti tuo, kad teismo sprendimai šalyje būtų vykdomi.

„Tada, gerbiamieji, pasakykite, dėl ko dirba teismas, jeigu jo sprendimas neįgyvendinimas prisidengiant BDAR? Gal tuomet atšaukime galiojančias taisykles ir nevarginkime teismų. Tegu gyvūnų skriaudėjai laiko gyvūnus. Vis dėlto, manau, mūsų valstybė pajėgi spręsti šį klausimą. Matau tik valdininkų aplaidumą ir nenorą“, – nusivylimo neslepia gyvūnų globai dešimtmečius atidavusi J. Gustaitienė.