Vinco Kudirkos aikštė akimirkai virto kiaulių ferma. Fone girdėjosi klyksmas.

Paršeliai iki septynių dienų kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ tokiais vaizdais siekė atkreipti visuomenės ir tarnybų dėmesį.

„Paršelių kastravimas be nuskausminimo yra toks žiaurus, kad to rodyti negalime, todėl turime pasitelkti menines priemones, jog galėtume kelti šią temą. Sakome, kad tai reikia sustabdyti, tai yra be galo žiauru“, – kalbėjo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

To, ko nerodė viešai, buvo galima pamatyti palapinėje, tačiau išdrįsta retas.

„Ne, tai nenormalu, visiškai nenormalu. Tai baisu“, – teigė pašnekovė.

LNK stop kadras.

Anot organizatorių, paršeliai – vieninteliai gyvūnai Lietuvoje, kuriuos taip kankinti leidžia teisės aktai.

„Svarbiausia buvo kažkaip atkreipti dėmesį į šią problemą, kad tai vis dar vyksta Lietuvoje. Vieni gyvūnai tarsi turi privilegijuotųjų teisę, kiti – ne. Kodėl taip yra? Skausmas yra panašus visiems žinduoliams“, – šnekėjo aktorius, „Tuščių narvų“ savanoris Šarūnas Zenkevičius.

Kiaulių augintojai ramina. Sako – ne viskas taip žiauru, procedūra esą trunka vos kelias sekundes.

„Ten, reiškia, įsivaizduoja, kad kažkokie kraujo klanai, bet to nėra, nes kraujotaka dar nefunkcionuoja“, – tvirtino Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

A. Baravykas, paklaustas, ar sako, kad neskauda, atsakė: „Ne, nesakome, kad neskauda. Mokslo nustatyta, kad bet kokia intervencija į gyvūną sukelia skausmą.“

LNK stop kadras.

Anot „Tuščių narvų“ vadovės, ūkininkai tiesiog renkasi pigesnį variantą, nes įstatymas leidžia.

„Tiesiog jiems tada nereikia mokėti veterinarui, gali bet koks žmogus ateiti, prapjauti paršelį – nereikia jokio specialaus išsilavinimo. Jiems tai yra tiesiog pigiau ir patogiau“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

Kiaulių augintojai ginasi. Problema – ne finansai. Paršeliui pritaikius bendrąją nejautrą, kyla rizika, kad vėliau, dar veikiamas vaistų, jis gali nepajusti ir būti mirtinai prispaustas motinos. Kitų medikamentų nenaudoja, nes tada galutinį vartotoją pasiektų ne pati sveikiausia mėsa.

„Žmonės yra nepatenkinti, kad mėsoje panaudoti antibiotikai, gali formuotis antimikrobinis rezistentiškumas, todėl vengiama tų preparatų“, – sakė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Paršelius kastruoti be nuskausminamųjų leidžia dar 2008 metų Europos Sąjungos direktyva. Ja Lietuva ir vadovaujasi.

„Tai nereiškia, kad tai yra privaloma, visą laiką yra galimybė, jog kiekvienas ūkis galėtų pasirinkti, ar taiko šią nuostatą, ar ne“, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Kotryna Stanišauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis Europos šalių direktyvos atsisakė. Tai reiškia, kad net ir vienos dienos amžiaus paršelis nejaučia skausmo, kol atliekama procedūra. Kovotojai už gyvūnų teises pokyčių tikisi ir Lietuvoje.

„Tai yra nelogiška, tai yra labai žiauru, tai vienu parašu gali sustabdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

Anot šios, diskusijos vyksta. Kai kurios Europos valstybės kastravimo išvis atsisakė. Dalis Lietuvos ūkių taip pat svarsto eiti šiuo keliu.

„Jie kalba apie tai, kad jie ieško tų būdų, kaip nekastruoti gyvūnų, ir ateityje produkcija būtų tinkama vartotojui“, – pabrėžė K. Stanišauskienė.

Netinkama gali būti dėl nemalonaus kvapo, kurį skleidžia būtent nekastruoto gyvulio mėsa.

„Dabar yra daug tokių technologijų, kur pradeda auginti nekastruotus paršelius, vis tiek tą kvapą ir importuotojų mėsoje aptinka, jaučia žmonės pagal jautrumą“, – šnekėjo A. Baravykas.

Kiaulių augintojai sako, kad, pakeitus kastravimo tvarką, procedūra būtų ilgesnė. Tad neatmeta, jog kiaulienos kaina dėl išaugusių kaštų galutiniam vartotojui kiltų.