Prieš 25 metus skridusieji virš Baltijos kelio buvo bendraminčiai, kurių ne vienas buvo pakviesti paskutinėmis valandomis prieš pakylant lėktuvu AN2 iš anksto užsakytam ir sumaniai "Aerofloto" panosėje suplanuotam ekskursiniam skrydžiui.

Prie vairo – visa Lietuva

Visą karštą 1989 m. rugpjūčio 23-iosios šeštadienį per Lietuvos radiją sklido dabar visiems gerai pažįstama daina "Bunda jau Baltija", buvo koordinuojami pagrindiniais šalies keliais plūdę automobilių srautai – tokios jų gausos dar niekas nebuvo matęs. Atrodė, kad visa Lietuva sėdo prie vairo. Daugybė kauniečių automobilių jau tos dienos viduryje stovėjo pakelėse, nes lėtai judant Baltijos kelyje Kaunui skirtos atkarpos link, perkaisdavo varikliai.

"Važiuosi savo automobiliu į Baltijos kelią? Negi negirdi per radiją, kas dedasi Lietuvos keliuose? Garantuoju, kad šeimą netoli nuo Kauno tenuveši. Geriau skrendam 18 val. drauge", – įtikinamai kalbėjo į Aleksoto aerodromą tą dieną užsukusiam kolegai Edvardui Slušniui aviacijos grandies vadas Eitautas Bakūnas, stovėdamas prie naujo AN2 lėktuvo.

Ekskursijos oru sumanytojas

Būtent minėtu AN2 lėktuvu rugpjūčio 23-iosios pavakarei buvo užsakytas anksčiau suplanuotas ekskursinis skrydis gerai apgalvotu, sutampančiu su Baltijos kelio trasa, maršrutu Kaunas–Ukmergė–Panevėžys–Kaunas. Mintis skristi virš Baltijos kelio šovė į galvą E.Bakūnui.

Jis, lankydamasis Kauno turistų klube ir kalbėdamasis su anuomečiu jo vadovu Antanu Zakarka bei ekskursijas organizavusio kooperatyvo "Kuprinė" vadovu Kaziu Damulevičiumi, pasiūlė tą istorinę Lietuvai dieną suorganizuoti ekskursinę kelionę lėktuvu virš Baltijos kelio trasos. Buvo suplanuota paskraidinti dvylika žmonių, skrydžio kaina –  po 180 rublių už valandą.

Įspūdžio nepamirš niekada

"Niekad neužmiršiu to skrydžio atmintiną visai tautai dieną. Aš, turėdamas tam tikras pareigas Kauno aviabūryje, tą šeštadienį atvažiavau į Aleksoto aerodromą. Ten sutikau E.Bakūną, kuris netikėtai man pasiūlė skristi su juo lėktuvu AN2. Žinoma, sutikau. Negalėjau praleisti tokios puikios progos pažvelgti į bundančią Lietuvą, kurios vien pavadinimas mums, lakūnams, buvo šventas. Ne tik šventas, bet ir kažkas gerokai daugiau", – teigė E.Slušnys, perduodantis savo žinias būsimiems lakūnams.

Pasak pašnekovo, kai buvo užsakytas ekskursinis skrydis, dar niekas neįsivaizdavo Baltijos kelio masto. Tik paskutinėmis dienomis pradėta tai suvokti.

Lėktuvas AN2 iš Aleksoto aerodromo pakilo 18 val. ir nuskrido Jonavos, Ukmergės link. Padaręs lėktuvu ratą virš Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro, stovinčio ant Lėno ežero kranto, E.Slušnys pastebėjo prie Ukmergės Vytauto Tamošiūno pilotuojamą lėktuvą, iš kurio išilgai Baltijos kelio, ant stovinčių žmonių galvų milžiniškus kiekius gėlių barstė Petras Bėta su žmona.

E.Slušniui pavyko pasišnekėti su V.Tamošiūnu radijo ryšiu. Tuo metu gėlės Baltijos kelyje buvo mėtomos ir iš kito lėktuvo, kurį pilotavo Povilas Kiserauskas, Antanas Jančiukas ir Kazimieras Šalčius.

Norėtų pamatyti filmą

"Pasukę Panevėžio link, ore sutikome savadarbiu lėktuvėliu "Egzotika" skrendančius brolius Vaineikius, o už Pasvalio, netoli Pumpėnų, pasisveikinome su Vladu Kensgaila, pilotuojančiu savąją "Aušrą". Į Kauną parskridome (antrasis pilotas buvo Liudas Ganusauskas) maždaug tuo pačiu maršrutu. Aleksoto aerodrome nusileidome apie 9 val. vakaro. Drauge su manimi skridusiam sūnui Edvardui anuomet tebuvo trylika metų. Jis buvo vienas iš dvylikos lėktuvo keleivių. Vienas jų filmavo viso skrydžio metu. Dabar tai unikalūs kadrai. Norėčiau juos pamatyti, nes mano gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad iki šiol tos filmuotos medžiagos nesu matęs", – pasiguodė lakūnas.

Filmuota medžiaga surasta

"Kauno dienai" pavyko išsiaiškinti, kas filmavo to istorinio skrydžio metu ir kur tas filmas yra dabar. E.Slušniui bus padovanota kompaktinė plokštelė su užfiksuotais per skrydį dokumentiniais kadrais.

Aleksote gyvenantį Joną Klėmaną – unikalios filmuotos medžiagos autorių, anuomet dirbusį Kauno politechnikos instituto kino studijoje, į istorinį skrydį pakvietė turizmo kooperatyvo "Kuprinė" vadovas K.Damulevičius, sudaręs turistinės paslaugos sutartį su Aleksote veikusiu Kauno aviacijos būriu.

Būtent jis, K.Damulevičius, parinko į tą skrydį bendraminčių grupę, kurioje buvo Virginijus Sapranavičius su sūnumi, Vytautas Juodis, Antanas Sadeckas, Steponas Stankevičius, J.Klėmanas ir kiti kauniečiai.

Išsaugojo kamerą

Pasak J.Klėmano, Aleksoto aerodromo apsaugos žmonės "nepastebėjo" po jo švarko atlapu paslėptos filmavimo kameros, nors taisyklės draudė tokius daiktus įsinešti į lėktuvą.

"Kai po daugelio metų vėl peržiūrėjau filmuotą medžiagą, tą nesibaigiantį automobilių srautą Baltijos kelyje, galėčiau jų gausą palyginti su dabar iš pajūrio sekmadienio vakarą srūvančia automobilių upe", – šyptelėjo J.Klėmanas, išsaugojęs namuose tą filmavimo kamerą, kuria 1989 m. fiksavo Baltijos kelio vaizdus iš paukščio skrydžio. Jis filmavo iš pilotų kabinos – tai jam per skrydį pasiūlė pats E.Bakūnas, pastebėjęs, kaip nepatogu Jonui tai daryti iš lėktuvo salono, pro iliuminatorių.

Jaudinanti reginio didybė

Tarp skridusiųjų buvo ir Antanas Sadeckas – žinomas fotografas, ekspedicijų į Sibirą dalyvis, išleidęs ta tema ne vieną knygą ir fotografijų albumą. Pasak jo, kaip tik tą dieną jis buvo grįžęs iš antros ekspedicijos į lietuvių tremties vietas Sibire.

"Apie Baltijos kelio akciją išgirdau tik rugpjūčio 23-iosios rytą, įjungęs radiją. Mat kelionėje po Sibirą aš nieko nežinojau apie įvykius Lietuvoje, nes tuo metu mobiliųjų telefonų dar nebuvo. Grįžus į namus, suskambo telefonas – ragelyje išgirdau gerai pažįstamą K.Damulevičiaus balsą. Jis pasiūlė paskraidyti virš Baltijos kelio. Žinoma, negalėjau atsisakyti tokio unikalaus pasiūlymo. Pasiėmiau fotoaparatą, nors abejojau, ar pavyks ką nors nufotografuoti iš paukščio skrydžio. Mano abejonės pasitvirtino", – nuliūdino fotografuojantis keliautojas, dabar vasarojantis Šlienavoje.

A.Sadeckas prisipažino, kad išvargintas kelionės po Sibirą gan prastai jautėsi tris valandas trukusioje kelionėje oru, tačiau reginio pro iliuminatorių didybę, nenusakomą jaudulį prisimena iki šių dienų.

"Negirdėjo" komandų

E.Bakūnas prisimena, kad anuomet lėktuvai dar buvo Sovietų Sąjungos oro laivyno "Aeroflot" žinioje, ir skrydžių maršrutai buvo įvairiomis priemonėmis griežtai kontroliuojami visoje Lietuvoje.

Kauniškis turizmo kooperatyvas "Kuprinė" ir Kauno aviacijos būrys, sudarę turistinės paslaugos sutartį, iš anksto numatė ir patvirtino oficialų skrydžio su ekskursantais laiką ir maršrutą, kuris beveik sutapo su Baltijos kelio trasa.

"Kadangi ekskursinis skrydis buvo suplanuotas gerokai anksčiau, tai negalėjo kelti kažkokių įtarimų anuometei "Aerofloto" vadovybei Vilniuje. Draudimai pasigirdo gerokai vėliau, lėktuvui jau pakilus, ir mūsų planas skristi Baltijos kelio trasa tiesiogine ir perkeltine prasme pakibo ore", – prisiminė E.Bakūnas.

"Skrydžio metu lakūnai koregavo dokumentuose nurodytą oficialų maršrutą. Kai iš Vilniaus, kur karaliavo jedinstvininkai, pasigirsdavo komandos grįžti atgal, aš, skrisdamas virš gyvos žmonių grandinės, vis kartojau dispečeriui, kad blogai jį girdžiu", – pasakojo E.Bakūnas.

Dar viena gudrybė

Lėktuvas nusileido Aleksote jau temstant – apie 21 val. Kitą dieną E.Bakūnas buvo vieno pareigūno apkaltintas, kad grįžo valanda vėliau, nei numatyta, tačiau lakūnas tvirtino grįžęs laiku.
"Tuomet grįžimo laiką fiksavau jau galiojusiu Lietuvoje vietos laiku, kuris skyrėsi nuo Maskvos visa valanda. Tačiau skydžių ir traukinių judėjimo grafikas dar buvo priderintas prie Maskvos laiko", – E.Bakūnas prisiminė dar vieną ekipažo gudrybę, sugalvotą per skrydį.

Šis skrydis, lydimas iš "Aerofloto" padalinių Lietuvoje plaukusių raginimų grįžti į aerodromą, buvo drąsus ir rizikingas lakūnų poelgis, paakintas tautos dvasinio laisvėjimo.

Dalyvavo kas trečias lietuvis

*1989 m. rugpjūčio 12-ąją Cėsyje (Latvija) Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai pasirašė dokumentą "Baltijos kelias", kurio tikslas – parodyti pasauliui Baltijos valstybių norą būti laisvoms, pažymėti Molotovo ir Ribbentropo pakto 50-ąsias metines, susiejant Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes gyvąja grandine.

*Baltijos kelio organizatoriai suskaičiavo, kad norint sujungti trijų Baltijos valstybių sostines gyva žmonių grandine, vienam kilometrui jų prireiks maždaug pusantro tūkstančio. Buvo siūloma į Baltijos kelią pasiimti juodų kaspinų ir žvakučių. Lietuvoje buvo sugalvota barstyti gėles iš lėktuvų, skrendančių virš šio istorinio kelio trasos.

*Žmonės vežėsi į Baltijos kelią radijo imtuvus, per kuriuos buvo teikiama informacija apie transporto grūstis, kuriomis kryptimis reikia važiuoti. Nespėjusieji atvykti į nurodytą Baltijos kelio atkarpą 19 val., sustojo toje vietoje, kur buvo.

*1989-aisiais rugpjūčio 23-iąją vykusio Baltijos kelio ilgis – 650 km. Šis atstumas tarp Vilniaus ir Talino keliuose buvo simboliškai suskirstytas į 50 atkarpų, kurios simbolizavo Molotovo-Ribbentropo pakto 50-metį.

*"Baltijos kelias" pranoko visus skaičiavimus ir lūkesčius – 2 mln. žmonių, iš kurių beveik ketvirtis milijono – kauniečiai, susikibę rankomis, gyva grandine sujungė 620 km nuo Vilniaus, per Rygą iki Talino.

*Nors akcijos kulminacija buvo numatyta 19 val., tačiau jau 17 val. beveik pusė Kaunui skirto kelio ruožo buvo užpildyta žmonėmis.

*Lygiai 19 val., pasigirdus Lietuvos radijo signalams, nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline jau buvo nusidriekusi gyva žmonių grandinė.

*Baltijos kelio akcijoje dalyvavo kas trečias lietuvis.

1989 m. gruodžio 24-ąją SSRS liaudies deputatų antrasis suvažiavimas su kai kuriomis išlygomis pripažino, kad Molotovo–Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei.

* 2009 m. liepos pabaigoje Baltijos kelio akcija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio atminties registrą, pripažįstant šios taikios akcijos reikšmę ir svarbą visai Europai ir pasauliui.