Klaipėdos universitete

Norą studijuoti apkartina būsto paieškos

Daugybė Klaipėdos universiteto studentų priversti nuomotis butus arba iš aplinkinių miestų kasdien važinėti į uostamiestį. Naujaisiais mokslo metais universitete mokysis apie 8 tūkst. studentų, tačiau bendrabučiuose telpa vos tūkstantis studijuojančiųjų. Trys kapitalinio remonto nematę bendrabučiai laukia nesulaukia renovacijos, o kada iškils suplanuotas 600 vietų naujas gyvenamasis korpusas - niekas tiksliai nežino.

Atrenka studentus

Kadangi bendrabučiuose neįmanoma visų norinčiųjų sutalpinti, daroma atranka.

„Atsižvelgiame į studento socialinę padėtį, taip pat į tai, iš kur atvyko“, - „Klaipėdai“ paaiškino universiteto prorektorius Vaidutis Laurėnas. Pasak jo, jei studentas yra našlaitis arba jo tėvai - invalidai, bedarbiai, auginantys daug vaikų, jam atsiras vieta bendrabutyje. Studentai, nepatenkantys į šią socialinę kategoriją ir gyvenantys Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje ar Gargžduose, apie vietą bendrabutyje gali nesvajoti. „Maždaug pusė visų universiteto studentų yra būtent iš šio regiono“, - tęsė prorektorius. Jis pabrėžė, kad bendrabutis skiriamas tiems, kurių namai - toliau. Į Klaipėdos universitetą studijuoti atvyksta žmonės iš visos Lietuvos bei užsienio.

Nuomoja kambarį

„Ir aš gyvenau per arti universiteto“, - „Klaipėdai“ sakė trečiame kurse studijuosianti plungiškė Rūta. Ji prisiminė, kad 2001-aisiais jai, pirmakursei, buvo paaiškinta, kad Plungė - netoli Klaipėdos. Į paskaitas galinti ir traukiniu atvažiuoti. Pusantros savaitės Rūta glaudėsi pas giminaičius, gyvenančius Klaipėdoje. Vėliau su bendrakurse išsinuomojo kambarį. Kas mėnesį abi moka po 100 litų. Nors gyvena drauge su šeimininkais trijų kambarių bute, bendrai naudodamiesi virtuve, vonia ir tualetu, Rūta tai nelaiko nesėkme. „Žiemą universiteto bendrabutyje gyvenantys moka tiek pat arba daugiau“, - paaiškino Rūta.

Gyvena užsieniečiai

Klaipėdos universitetui priklauso trys bendrabučiai, esantys Malūnininkų gatvėje bei Taikos, Statybininkų prospektuose. Prieš 15 metų iškilęs Statybininkų pr.43 pastatas - „jauniausias“, jame glaudžiasi mažiausiai studentų - apie 150. Geriausiame bei ramiausiame universiteto bendrabutyje įkurdinami ir studentai iš užsienio. Pasak šio bendrabučio vedėjos Reginos Urbonavičienės, kasmet po keliolika čia gyvenančių užsieniečių už parą moka po 5 litus. Šie studentai gali mėgautis geresnėmis sąlygomis: gyvena po vieną kambaryje su naujais baldais. Virtuvė ir sanitariniai mazgai - modernesni nei studentų iš Lietuvos.

Būtinas remontas

Studentai iš Lietuvos gyvena po du ar tris kambaryje. Už bendrabutį moka kas mėnesį. Mokesčio dydį lemia vandens, elektros, šildymo sąnaudos. R.Urbonavičienė sakė, kad šiltuoju metų laiku studentai moka apie 60, o per šalčius – apie 100 litų. „Už šių metų sausį jaunimas mokėjo 136 litus. Kiek atsimenu, tai buvo didžiausias mokestis“, - pasakojo bendrabučio vedėja.

V.Laurėno įsitikinimu, toks mokestis nėra adekvatus gyvenimo sąlygoms bendrabutyje. „Būtina atnaujinti baldus, langus, dušus, virtuves“, - sakė prorektorius, neslėpęs apgailestavimo, jog trijų kapitalinio remonto nemačiusių pastatų renovacijai trūksta pinigų.

Sniego pripusto

„Studentams galime pasiūlyti tik pastogę. Na, dar geležinę lovą. Patalyne, užuolaidomis, šaldytuvu ir kitais reikalingais daiktais studentai turi pasirūpinti patys“, - sakė Malūnininkų g.4 veikiančio bendrabučio vedėja Aida Milinauskienė. Beveik 30 metų skaičiuojantis pastatas dar nesulaukė kapitalinio remonto. Jo prašosi nesandarios lauko durys, langai, per kuriuos žiemą sniego pripusto, taip pat apšepusios sienos bei grindys. Jomis, pasak studentų, pelės ir tarakonai laksto. Prie dušų ir virtuvių kartais nusidriekia studentų eilės. „Antrame aukšte, kuriame gyvena 50 studentų, tėra dvi viryklės. Reikėtų bent dvigubai daugiau. O trijų kabinų dušine naudojasi 250 studentų“, - pasakojo A.Milinauskienė.

Greitai atsikanda

Atsikandę gyvenimo bendrabutyje, studentai pradeda ieškoti kitos gyvenamosios vietos. „Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją nepatenkiname 100 - 200 norinčiųjų įsikurti bendrabutyje prašymų. Tačiau spalio pabaigoje prasideda kraustymasis. Studentai nuomojasi butus arba prisimena, kad Klaipėdoje turi tetą. Tuomet į bendrabučius priimami nauji gyventojai, “ – sakė V.Laurėnas.

Įpusėjus rudeniui lengviau rasti nuomai butą ar kambarį. Įprasta, kad Lietuvos miestuose, kuriuose yra universitetai, prieš rugsėjo 1-ąją tampa sudėtinga rasti nuomai butą, o nuomos kainos šokteli.

Verkdamos prašė

Būsimoji Klaipėdos universiteto ketvirtakursė šilališkė Jurgita Vitkutė Statybininkų prospekte esančiame bendrabutyje gyvena ir vasarą, nes dirba bendrovėje, užsiimančioje nekilnojamojo turto nuoma. Pasak studentės, uostamiestyje šiuo metu pigiausiai išsinuomoti kambarį bute galima už 150 - 200 litų. Vieno kambario buto nuoma kainuos apie 300 litų, tačiau dar reikės apmokėti komunalinius patarnavimus.

Daug kam tai - nemaži pinigai. Bendrabučio vedėja R.Urbonavičienė teigė, kad kone kasdien sulaukia būsimųjų pirmakursių motinų - iš Telšių, Plungės, Šiaulių, Mažeikių. „Praėjusį pirmadienį mane apspito šešios mamos. Jos kone verkdamos prašė jų vaikams rasti vietos bendrabutyje arba bent padėti pigiai išsinuomoti kambarį Klaipėdoje. Bet čia aš - bejėgė, tuo neužsiimu“, - sakė R.Urbonavičienė.