Politikai pripažįsta, kad valstybinių švenčių sąrašas Lietuvoje – kiek per ilgas, tačiau nesusitaria dėl jo trumpinimo. Todėl artimiausiu metu švenčių dienų sąrašas nesikeis.

Sutarimo nėra

Lietuvoje galiojančiame Darbo kodekse įteisinta 13 švenčių. Dvi iš jų – Velykos ir Kalėdos – turi po dvi dienas, todėl iš viso per metus yra 15 švenčių dienų.

Seimo nariai sako, kad sąrašas galbūt kiek per ilgas. „Jame yra ir tokių dienų, kurių galbūt nevertėtų turėti švenčių dienų sąraše“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Anot jo, politikai nuolat diskutuoja dėl Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją, Joninių, Žolinės ir kai kurių kitų švenčių tikslingumo. „Seime kartkartėmis pasitaiko vienokių ar kitokių pasiūlymų dėl švenčių dienų sąrašo pakoregavimo, tačiau nerandama politinio sutarimo, kurias dienas iš jo išbraukti. Todėl niekas ir nevyksta“, – teigė parlamentaras.

Dešinieji nuolat siekia atsisakyti Darbo dienos šventimo, bet su tuo griežtai nesutinka kairieji ir piktinasi, kad konservatoriai įteisino per daug bažnytinių švenčių.

Nei vieniems, nei kitiems nepavyksta Seimo palenkti į savo pusę. Pripažįstama, kad toks status quo greičiausiai išliks dar ilgai, todėl švenčių dienų sąrašas bent artimiausiu metu tikrai neturėtų būti keičiamas.

Papildė Kūčiomis

Kita vertus, pasak R.J.Dagio, Lietuvoje švenčių dienos „gana tvarkingai ir gražiai išsidėsto per visus metus“, neretai šventės būna savaitgaliais, kai kurios švenčių dienos – visada sekmadieniais.

„Taip, kartais keliamas klausimas, kad turime per daug laisvadienių. Bet pripažinkime – dabar mūsų laisvos dienos gražiai susiklosto per metus, gražiai slenka pagal kalendorių. Todėl faktiškai per metus turime tik 7 ar 8 pasitaikančias nedarbo dienas. Tai, sutikite, nėra tiek jau daug“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

Pastarąjį kartą švenčių dienų sąrašas pakoreguotas 2010-ųjų pabaigoje, kai prie švenčių buvo priskirta gruodžio 24-oji – Kūčių diena. Tuomet irgi kalbėta, kad derėtų iš švenčių sąrašo kurią nors dieną išbraukti, kad jis nebūtų nuolat tik ilginamas. Tačiau politikai nesutarė, kurios šventės reikėtų atsisakyti, todėl nė viena švenčių diena iš sąrašo nebuvo išbraukta.

Siūlė Konstitucijos dieną

Neseniai buvo pasiūlyta vėl papildyti švenčių dienų sąrašą. Seimui buvo teikiamas įstatymas dėl spalio 25-osios – Konstitucijos dienos paskelbimo valstybine švente. Kartu siūlyta atsisakyti gegužės 1-osios šventės.

Tačiau dauguma parlamentarų nesutiko pradėti šį pasiūlymą svarstyti, grąžino projektą iniciatoriams tobulinti.

„Ne vieną ir ne du kartus siūliau Lietuvoje įteisinti Konstitucijos šventę, kaip yra padariusi didelė dalis Europos. Ta diena būtų tikrai dar vienas postūmis, kad gerbiame savo Konstituciją ir jos laikomės“, – sakė šios idėjos iniciatorius konservatorius Saulius Pečeliūnas.

„Kai teikiau šį siūlymą anksčiau, man Seimo nariai priekaištavo, kad dar išplečiu ir taip jau gana išpūstą švenčių dienų sąrašą, siūlė įrašant Konstitucijos dieną atsisakyti kurios nors kitos šventės“, – aiškindamas, kodėl iš švenčių sąrašo pasiūlė išbraukti Darbo dieną, teigė S.Pečeliūnas.

Tačiau socialdemokratai tokiais ketinimais pasipiktino. „Man iš tikrųjų keista. Mes kalbame apie darbo vietų trūkumą Lietuvoje, apie pagarbą dirbantiems žmonėms. Ir nuolat siūloma atsisakyti Tarptautinės darbo dienos. Kodėl vis norima išbraukti gegužės 1-ąją? Kodėl, pavyzdžiui, ne Jonines ar dar kitas šventes, kurios tarptautiniu mastu nepripažįstamos?“ – sakė Seimo narė Birutė Vėsaitė.

„Galima rimtai diskutuoti dėl kai kurių švenčių tikslingumo. Tokių švenčių, kurios turbūt be didesnio lėbavimo prasmės nelabai ir turi. Yra tokių švenčių, deja. Gaila, pavyzdžiui, kad mūsų Rasos išvirto į Jonines, o Joninės pavirto alaus gėrimo švente“, – tvirtino Vytenis Andriukaitis.

Siūlytų atsisakyti Joninių

Verslininkai, darbdaviai abejoja kai kurių švenčių tikslingumu.

Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direktorius Algimantas Akstinas sakė, kad dėl pernelyg ilgo švenčių sąrašo sutrikdoma verslo veikla. „Todėl nereikia persistengti. Galbūt, kai pasieksime tinkamą darbo našumo lygį, gal tuomet galime ir daugiau nedarbo dienų turėti“, – teigė A.Akstinas.

Pasak jo, gegužės 1-oji vis dar kelia kontroversiškus jausmus. Yra klaustukų ir dėl Žolinės tikslingumo.

„Mes visada pasisakėme, kad pirmiausia galėtų nebūti Joninių, paskui – Žolinės. Gegužės 1-oji yra duoklė praeičiai, galbūt dirbančius galima pagerbti ir kitaip“, – tvirtino Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Švenčių dienos

Pagal galiojantį įstatymą Lietuvoje šios dienos yra švenčių:

sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

pirmoji ir antroji Velykų dienos;

gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;

pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;

rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);

lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

gruodžio 24-oji – Kūčios;

gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.