Jau nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka – visi aptarnavimo srities darbuotojai privalės kalbėti lietuviškai. Ir net tie, kas dirba su individualios veiklos pažymėjimu.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Užsienietis Rafaelis sako, kad kolegų, kurie nesimoko lietuvių kalbos, nepateisina.
„Blogai, nes jei gyveni čia, privalai išmokti kalbą“, – teigė jis.
Bet pats vyras per ketverius metus lietuviškai gali pasakyti vos kelis sakinius.
„Kaip matote, moku keletą žodžių, bet ir toliau mokausi. Darau tai savarankiškai, pavyzdžiui, prieš miegą skaitau, klausausi radijo“, – pasakojo pašnekovas.
O štai Rahimas iš Bangladešo mokytis pradėjo tik dėl egzamino.
„Atvykau čia dėl darbo, tad jei tik turėsiu tokią galimybę, bandysiu“, – kalbėjo jis.
Norintiems lankyti lietuvių kalbos kursus tenka nemažai mokėti, kainos prasideda nuo 500 eurų.
„Anglų kalba visada buvo pirmoje vietoje. Dabar turime lietuvių kalbos mokymus, o paklausa didėja labai smarkiai“, – tikino „Skrivanek akademijos“ vadovė Kristina Šuškevič.
Tuo tarpu Užimtumo tarnyba bei universitetai taip pat organizuoja lietuvių kalbos kursus. Tačiau nemokami – tik ukrainiečiams.
Tuos, kurie mokysis lietuvių kalbos, tikrins Valstybinė kalbos inspekcija.
„Viliamės, kad institucijos atsižvelgs į situaciją ir neskubės bausti asmenų, kurie pradeda mokytis lietuvių kalbos“, – sakė „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos operacijų vadovas Laimonas Jakštys.
„Viskas yra pagal dokumentus ir tai trūkumas. Dėl to kalbos inspekcija planuoja plėsti inspektorių įgaliojimus, kad tikrintų realų kalbos mokėjimą. Esame jau ne kartą susidūrę, kad žmogus dokumentą turi, o kalbėti nesugeba“, – pasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Neturint reikalingo dokumento, iš darbo greičiausiai niekas neatleis – tai priklausys nuo darbdavio.
„Žmogus gauna privalomą nurodymą – išlaikyti egzaminą. Tam paprastai skiriame pusę metų“, – aiškino A. Valotka.
Nacionalinė švietimo agentūra kitais metais kas mėnesį organizuos lietuvių kalbos egzaminus užsieniečiams. Tačiau dar neaišku, kokiu lygiu reikalaus mokėti kalbą.
„Ar, pavyzdžiui, vairuotojui reikia būtinai kalbėti B1 lygiu, ar užtektų A1, A2 lygių. Reikia ir centrų, kur būtų galima greičiau paruošti atvykusius migrantus“, – teigė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Tiesa, iš pradžių reikalauta kalbą mokėti A2 lygiu.
„Žmogus turi gebėti suprasti, ko klausiama jo darbinėse situacijose“, – sakė K. Šuškevič.
Vėliau verslas protestavo ir prašė nuleisti kartelę.
„Švietimo ministerija jau paruošė nutarimo projektą vyriausybei dėl A2 ir A1 lygių. Tai reiškia, kad kartelės mažinamos“, – tikino Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Įdomu tai, kad ukrainiečiai ir toliau neprivalės kalbėti lietuviškai. Išimtį jiems kelis kartus pratęsė buvusios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė.
Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai lietuviškai galės nekalbėti iki tol, kol jiems galioja laikinosios apsaugos statusas, kurį Europos Sąjunga pratęsė iki 2027 metų.
Šiuo metu Lietuvoje – beveik 79 tūkst. Ukrainos piliečių. Tačiau Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karo pradžios iki šio rugsėjo lietuvių kalbos mokėsi vos 5 tūkst.
Naujausi komentarai