Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismo buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinti kaltais du fizinius bei juridinį asmenis dėl dviejų Tadžikijos Respublikos piliečių išnaudojimo gyvulių priežiūrai bei kitiems sunkiems ūkio darbams.
Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovės pajininkas tuo pačiu metu dirbdamas ir vienos gerai žinomos transporto įmonės vadovu, buvo atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tolimųjų reisų vairuotojais. Jis transporto įmonėje įdarbino du Tadžikijos piliečius, tačiau, pasinaudodamas nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, apgaule ir be darbo sutarties juos įtikino dirbti savo dukros vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje. Tyrimo duomenimis, užsienio piliečiai gyveno metaliniuose konteineriuose ir, nesant nustatytų darbo ir poilsio valandų, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbo sunkius ūkio darbus septynias dienas per savaitę. Vienu metu asmenys prižiūrėdavo daugiau kaip 400 gyvulių (avių, ožkų, galvijų). Jie buvo stebimi per ūkyje įrengtas vaizdo kameras, jiems nuolat skambinta ir raginama dirbti, taip kontroliuojant ne tik darbo procesą, bet ir neleidžiant ilsėtis ar išvykti iš ūkio.
Žemės ūkio bendrovės direktorė, žinodama apie darbuotojų išnaudojimą ir apgaulę, naudojosi jų priverstiniu darbu. Nustatyta, kad darbo sutartis faktiškai buvo sudaryta su transporto įmone, kuri mokėjo atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovė nepatyrė darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo išlaidų, o kartu buvo užtikrinta gyvulių priežiūra ir nenutrūkstama ūkio veikla.
Teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto išteisinimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Juo vyras pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 147¹ straipsnio 1 dalį (išnaudojimas priverstiniam darbui), jam skirta 7 500 eurų bauda. Pagal BK 147² straipsnio 1 dalį (naudojimasis asmens priverstiniu darbu) kaltė pripažinta žemės ūkio bendrovės direktorei, kuriai skirta 7 000 eurų bauda, o juridiniam asmeniui – 25 000 eurų bauda. Teismas taip pat vienam iš nukentėjusiųjų priteisė iš nuteisto vyro – 1 000 eurų, iš direktorės – 500 eurų, o iš juridinio asmens 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Naujausi komentarai