„Mokytojai ne prieš pokyčius švietime, ne prieš direktorių kaitą, svarbu, kaip tai yra daroma. Kas bus, jei didžiulė dalis mokyklų neteks savo vadovų ir mes neturėsime, kuo juos pakeisti. Štai kur klausimas. Ar yra paruoštas rezervas?” - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime klausė D. Mockus.

ELTA primena, kad, pagal sausį įsigaliojusias Švietimo įstatymo pataisas, ugdymo įstaigos vadovų veikla vertinama kasmet, direktorių veiklos ataskaitas privaloma skelbti viešai, vadovų rezultatus galės matyti ir apsvarstyti visa bendruomenė, mokyklos tarybos ir savivaldybės tarybos.

Vis dėlto Vilniaus universiteto profesorei, Švietimo ateities forumo prezidentei Vilijai Targamadzei nėra visiškai aišku, kokius reikalavimus turi atitikti ugdymo įstaigų vadovai, jeigu jie taip sunkiai įveikiami.

„Ar nebus taip, kad mokykloms pristigsime vadovų. Kaip matyti, vadovauti ugdymo įstaigoms mokytojai nesiveržia”, - sakė prof. V. Targamadzė, kalbėdama apie sudėtingą švietimo situaciją Lietuvoje - sprendimus nuleidžiamus iš viršaus, finansavimo ir kitas problemas.

Pasak prof. V. Targamadzės, švietimo politikai šiandien kalba iš galios pozicijų, vyrauja švietimo administravimo modelis, paremtas kontrole, o ne pasitikėjimu, kaip yra Suomijoje, į kurią lygiuojamės, nepasitikima mokytojais, mokyklos vadovais. Pastarieji patiria spaudimą ne tik iš ministerijos, savivaldybių, bet ir iš mokytojų dėl naujos darbo apmokėjimo tvarkos.

Beveik prieš metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė kurianti mokyklų direktorių ir darželių vedėjų rezervą, į kurį bus įtraukiami potencialūs vadovai - asmenys, kuriuos galima priskirti vienai iš keturių grupių.

Kaip skelbė ELTA, nuo sausio švietimo įstaigų vadovai skiriami tik penkerių metų kadencijai, jų veikla bus vertinama kasmet, o metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, rezervas, kuriame „cirkuliuotų“ potencialūs galimi įstaigų vadovai, kuriamas, norint užtikrinti kandidatų pasiūlą, ypač į atokesnėse vietovėse esančias įstaigas.

Į potencialią vadovų bazę planuota įtraukti pretendentus, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo ar jau baigė 5 metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas.

Antroje kandidatų į rezervą grupėje - pageidaujantys tapti švietimo įstaigos vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų. Pavyzdžiui, studijuojantys vadybą ir turintys pedagoginės praktikos. Pasimokę jie galės įsivertinti kompetencijas ir dalyvauti konkurse.

Trečioje potencialiai į rezervą pateksiančių asmenų grupėje - mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams. Mentorius skirs savivaldybė pagal tai, kurioje srityje žmogus turi daugiausia patirties.

Į rezervą taip pat numatyta įtraukti pretendentus, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

Pagal sausį įsigaliojusias Švietimo įstatymo pataisas, daugiausia pakeitimų numatoma vadovų vertinimo sistemoje: vadovo veikla vertinama kasmet.

Jeigu vadovas per 5 metų kadenciją įvertintas gerai ir labai gerai, jam nebereikės vertintis kompetencijų pakartotinai, bus galima iš karto eiti į konkursą.

Nauja švietimo įstaigų vadovų sistema galios visų švietimo įstaigų - darželių, pradinių, pagrindinių mokyklų, gimnazijų - vadovams.

ŠMM duomenimis, švietimo įstaigų direktorių Lietuvoje yra beveik trys tūkstančiai.