Avižienių gimnazijoje kas ketvirtas mokinys mokyklą pasiekia tik autobusu.  

„Vežame apie 140 mokinių, o toliausiai nutolusi vietovė – apie 12 kilometrų tiesiai“, – pasakojo gimnazijos direktorė Alicija Bilinska. 

12 kilometrų – tiesiai, bet sukant ratus Vilniaus rajone, maršrutas išsitempia į 25 kilometrus. Tad kelionę į mokyklą dažnas pradeda dar neprabudęs.  

„Anksčiausiai išvyksta 6.40 val. Iš viso į skirtingas Vilniaus rajono puses surinkti vaikų vyksta keturi reisai“, – tvirtino A. Bilinska. 

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, daugiau nei 70 tūkst. mokinių mokyklas pasiekia tik geltonais autobusais, iš jų – 23 tūkst. pradinukų.  

LNK stop kadras.

Pasak ekspertų, ilgai trunkančios kelionės paveikia mokinių ugdymo kokybę.  

„Jeigu vaikas kasdien ilgai važinėja į mokyklą, tai perdegimas ir pervargimas tampa neišvengiami“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. 

Dauguma Lietuvos miestų ir miestelių vežioja nuo 30 iki 66 proc. mokinių. Daugiausia – Panevėžio, Alytaus, Pagėgių, Pasvalio, Lazdijų ir Vilniaus rajonuose. Tiek daug mokinių neveža nei italai, nei vokiečiai, nei skandinavai.  

„Daugelyje Europos Sąjungos šalių laikomasi principo, kad mokykliniais autobusiukais būtų vežama nuo 10 iki 30 proc.“, – teigė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.  

Sunku komentuoti, kodėl kitų šalių procentai mažesni.

„Sunku komentuoti, kodėl kitų šalių procentai mažesni. Gal kilometrų skaičius didesnis. Bet kaip tik turime džiaugtis, kad užtikrinta galimybė, kad ir 3 kilometrus pavėžėti“, – kalbėjo buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  

Bet tūkstančiams mokinių kelionė ilga. Anot ekspertų, vaikai 20–30 minučių pėsčiomis klampoja iki autobuso sustojimo vietos, dar daugiau nei valandą praleidžia autobuse. 

„Vaikas iki mokyklos važiuoja 90 kilometrų, kol autobusas surenka visus mokinius“, – sakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.  

Valstybės kontrolė jau prieš aštuonerius metus nustatė, kad atokiau gyvenantys mokiniai praleidžia popamokines veiklas ir konsultacijas, nes tuo metu jie tiesiog būna autobuse. 

Tačiau Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pripažįsta problemą.  

„Galimai yra tokių būrelių, kuriuos organizuoja ne mokykla, o kiti subjektai. Tokiais atvejais gali kilti keblumų“, – kalbėjo jis.  

Dėl mokyklų tinklo pertvarkos tokio pavežėjimo poreikis tik augs.  

„Kai viena mokykla reorganizuojama, kita turi aptarnauti žymiai didesnę teritoriją“, – pabrėžė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė A. Bilinska. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kasmet mokinių pavežėjimui skiriama apie 5 mln. eurų, tačiau šiemet savivaldybės prašė milijonu daugiau. Ekspertai kelia klausimą, ar tokios išlaidos – degalams, remontui, draudimui – yra ekonomiškai naudingesnės nei vietinių mokyklų išlaikymas.  

„Reikia kaštų ir naudos analizės“, – sako J. Kučinskaitė. 

„Didžiausia problema – nutolusiose gyvenvietėse. Mokinių skaičius mažesnis, gali būti, kad vienam vaikui reikia važiuoti kažkur“, – teigė R. Duchnevič.  

Dabartinė švietimo ministrė svarsto galimybę, kad mokyklos vėl galėtų būti arčiau vaikų. Tačiau imtis pertvarkų siūlo savivaldybėms. 

„Visokių situacijų gali būti. Jeigu didėja gyventojų skaičius, galbūt tikrai tokie sprendimai ir bus“, – svarstė naujoji ministrė R. Popovienė. 

Tačiau buvusi ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipia dėmesį į mokytojų trūkumo problemą.  

„Jeigu plečiame tinklą, kyla klausimas, iš kur sugeneruosime mokytojus? Čia kompleksinis dalykas, kur nėra vieno aiškaus atsakymo“, – įsitikinusi ji.  

Mokykliniai autobusai veža vaikus, kurie nuo mokyklos nutolę bent tris kilometrus