„Tikrai norime nuraminti aplinkinius gyventojus, kad dėmesys bus padidintas toms teritorijoms ir migrantai neturėtų kelti kažkokio pavojaus“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų viceministras.

Pasak jo, nereikėtų pernelyg baimintis ir dėl to, kad į laisvę paleisti kone metus laisvės judėti neturėję migrantai, išprovokuos didesnį nelegalų žmonių srautą į Lietuvą.   

„Kita vertus, yra būgštavimas, kad tai netaptų traukos veiksniu. Tačiau fizinio barjero statybos vyksta, stebėjimo sistemos instaliuojamos ir iki metų pabaigos būsime visiškai pasiruošę užtikrinti fizinę ir stebėjimo sienos apsaugą“, – teigė A. Abramavičius.

Tikrai norime nuraminti aplinkinius gyventojus, kad dėmesys bus padidintas toms teritorijoms ir migrantai neturėtų kelti kažkokio pavojaus.

„Mes turime užtikrinti tiek migrantų nepateikimą į Lietuvą, tęsiant apgręžimo politiką, tiek užtikrinant viešąjį saugumą Lietuvos teritorijoje. Tokie iššūkiai egzistuoja ir mes jiems pasiruošę“, – pažymėjo jis.

Šiuo metu, informavo viceministras, neteisėtų migrantų srautas į Lietuvą yra gerokai sumažėjęs.

„Pas mus tik vienetiniai atvejai“, – teigė jis.

Šią vasarą daugumai neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją patekusių migrantų sueina 12 mėn. nuo registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS. Šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena 2627 užsieniečiai. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų, didžiąją dalį šių lėšų skyrė Europos Komisija. Vidaus reikalų ministerija mano, kad nebetikslinga taikyti migrantų judėjimą ribojančių priemonių.

„Šalies gyventojai gali būti ramūs – masinio migrantų paleidimo iš dabartinių apgyvendinimo vietų – nebus. Terminai sueis kiekvienam skirtingu metu, dėl kiekvieno užsieniečio, kuriam nesuteiktas prieglobstis, tolesnio likimo dar spręs teismas. Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vertina rizikas, su kuriomis galime susidurti palaipsniui atlaisvinant migrantų judėjimą, ir yra pasiruošusios jas suvaldyti“, – teigia vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.

Iš visų šiuo metu Lietuvoje gyvenančių migrantų 1160 turi prieglobsčio prašytojo statusą – jų prašymai dar nagrinėjami arba dėl nesuteikto prieglobsčio dar vyksta teisminiai procesai. Įvertinus individualias aplinkybes, dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimus ir toliau priims Migracijos departamentas. Tikėtina, kad daugumai jų judėjimo ribojimai nebus taikomi. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.

Viceministro A. Abramavičiaus teigimu, ir toliau bus dedamos pastangos prieglobsčio negavusius užsieniečius grąžinti į kilmės šalis.

Savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai

A. Abramavičius teigia, kad Vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą pratęsti tūkstančio eurų skatinamosios išmokos suteikimą neteisėtiems migrantams, sutikusiems savanoriškai grįžti į kilmės šalis. Anot viceministro, šiuo metu norą grįžti į kilmės šalis išreiškė 45 asmenys ir tikimasi, kad skaičius išaugs.

„Yra pratęstas ministrės įsakymas dėl savanoriško išsiuntimo ir Europos Komisija tam toliau taip pat skiria savo dėmesį ir finansavimą. Dabar yra 45 asmenys, norintys grįžti savarankiškai. (...)  Tai procesas tęsiamas, tūkstančio eurų išmokos sprendimas yra pratęstas iki 22 dienos ir tikimės, kad ne tik 45, bet ir daugiau juo pasinaudos“, – antradienį Vidaus reikalų ministerijoje kalbėjo A. Abramavičius.

Anot viceministro, nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai, 602 iš jų – 2022 metais.

„Tai sąlyginai yra pakankamai geras skaičius ir palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, procentiškai turbūt šiandien yra geriausias“, – kalbėjo viceministras.