Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatai Lietuvoje didelių netikėtumų nepateikė, tvirtina politikos apžvalgininkai.

Jų teigimu, nebent kiek nustebino vis dar neišblėsęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso populiarumas bei Seimo Pirmininko Arūno Valinsko vadovaujamos partijos nesėkmė. „Kaip laimėjo iš nieko, taip labai greitai ir išbarstė savo paramą“, - sako politologas Antanas Kulakauskas.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia tikėjęsis didesnio rinkėjų aktyvumo. Pasak jo, net daugiausiai mandatų surinkusios tradicinės partijos galėjo surinkti daugiau savo rėmėjų balsų.

„Truputį keista, kad konservatoriai džiaugiasi rinkimų rezultatais, rodančiais, jog žmonės pasitiki Vyriausybe. Faktiškai gautas tik kokių 6-7 nuošimčių palaikymas“, - sako jis.

Anot politologo Antano Kulakausko, rekordiškai žemas rinkėjų aktyvumas nėra netikėtas dalykas. Tą ne tik daug kas prognozavo, tačiau prie to prisidėjo ir lietingas sekmadienio oras.

R.Paksas vis dar populiarus

K.Girnius, aiškindamas, kodėl trečią vietą užėmė nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija, kurios politologai nepriskiria prie tradicinių partijų, teigė, kad dalis žmonių vis dar susižavėję jos lyderiu.

Anot apžvalgininko, partijos sėkmę vis dar lemia sunkiai paaiškinamas fenomenas - R. Pakso populiarumas, kuriam išnykus, dingtų ir ši partija.

„Dėl man nesuprantamų priežasčių R. Paksas vis dar yra populiarus. Manau, kad tas susižavėjimas juo per kokius 4 metus išnyks, kartu su tuo išnyks ir šita partija“, - mano K. Girnius.

Ar partija „Tvarka ir teisingumas“ suburs savo nuolatinius rinkėjus - kad tas vyksta įrodo ir praėjusių rinkimų rezultatai - negalėjo atsakyti ir politologas A. Kulakauskas. Tačiau jis sutiko su K. Girniaus nuomone, kad partija gyvuos tol, kol ji asocijuosis su nušalintuoju prezidentu.

A. Valinsko fenomenas

Politikos apžvalgininkas K. Girnius atkreipė dėmesį, kad Seimo Pirmininko Artūro Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP) surinko vos 1 procentą rinkėjų balsų.

„Verta atkreipti dėmesį, kad Prisikėlimo partija surinko tik vieną nuošimtį. Kad partija taip greitai save diskredituotų, netektų rinkėjų palaikymo, nebeturėtų jokios paramos - netikėtas įvykis ir rodo nepaprastus pono Valinsko sugebėjimus“, - pastebėjo K. Girnius.

Su šia nuomone sutiko ir A. Kulakauskas. Pasak jo, kad partija gyvuotų, vien buvimo žiniasklaidoje neužtenka, būtina bent minimali partijos struktūra ir nuveikti darbai.

„Čia yra fenomenas. Kaip laimėjo iš nieko, taip labai greitai ir išbarstė savo paramą. Tai rodo, kad partija, kuri neturi bent minimalios partijai būtinos struktūros, rėmėsi vien žinomumu, buvimu žiniasklaidoje, televizijoje žinomais veidais, kurie būdami valdžioje, tiesą sakant, nieko neparodė“, - sako A. Kulakauskas.

Jis pridūria, kad prie partijos nesėkmės prisidėjo ir nevisai sėkmingas jos lyderio A. Valinsko darbas Seime bei nepavykęs kandidatavimas į prezidentus. „Tai bendra tendencija, panašu, kad tai vienadienis drugelis“, - sakė A. Kulakauskas.

Lietuvių pasirinkimas panašus į kitų europiečių

Pasak politikos apžvalgininko K. Girniaus, tai, kad rinkimų Lietuvoje rezultatai daugiau ar mažiau dera su rinkimų ES rezultatais (daugiausia mandatų gavo centro dešinieji, o antri socialistai), yra „įdomus reiškinys“.

Anot K. Girniaus, per ūkio krizę, kurios metu valdo dešiniosios partijos, rinkėjai turėjo rinktis kairiąją opoziciją, kurios partijos palaiko darbininką, siūlo didesnes nedarbo pašalpas ir panašiai.

„Kad tai neįvyko, rodo, jog Europos kairė turi didelių problemų“, - sakė K. Girnius.
Antra vertus, pasak A. Kulakausko, tai, kad rinkimų rezultatai Lietuvoje ir Europoje sutapo, yra atsitiktinumas ir lyginti šių dalykų nereikėtų.

„Nepaisant diržų veržimosi politikos, stabilūs ir galvojantys rinkėjai nepakeitė savo nuomonės dėl pagrindinės valdančiosios daugumos“, - mano A. Kulakauskas.