Tragikomedija – taip tėvai apibūdina medikų pastangas neleisti, kad vaikus į polikliniką atvestų seneliai. Gydytojai reikalauja notaro įgaliojimo, notarai atšauna, kad tai prieštarauja įstatymams.
Medikai vaiko nepriėmė
Du mažamečius vaikus auginanti Solveiga negaili karčių žodžių dėl susiklosčiusios padėties. Moteris dirba visu etatu, tad susirgusiais vaikais anksčiau pasirūpindavo močiutė. Poliklinikoje dėl to esą nekildavo jokių problemų, tačiau pastaruoju metu pradėta reikalauti notaro įgaliojimo.
"Mama nuvežė vaiką į Santariškių konsultacijų polikliniką ir jau Registratūroje prasidėjo problemos. Sako, reikia notaro įgaliojimo. Skambinau jiems pati, sakiau, jog pasitikiu savo mama ir tikiu, kad man nematant nelieps išrauti vaikui visų dantų", – ironizavo pašnekovė.
Pats dokumentas, pasak Solveigos, iš principo ne problema. Bėda ta, kad toks įgaliojimas juridiškai neteisėtas ir notarai jo netvirtina.
"Paprasčiausiai nėra tarpinio varianto, kuris leistų arba tokią procedūrą patikėti tam tikram asmeniui, arba bent būtų išduodamas vienam kartui. O dabar galiu nebent močiutei perleisti vaiko globą. Ar tai normalu?" – piktinosi vilnietė.
Liepė pasirašyti pačiai
Ji sakė skambinusi keturiems sostinės notarams ir klaususi, ar gali gauti tokį įgaliojimą. Šie atsakę, kad toks dokumentas prieštarauja Civiliniam kodeksui ir jiems liepta tokių įgaliojimų neišduoti. Netekusi kantrybės Solveiga kreipėsi į Santariškių klinikų filialo Personalo ir teisės skyrių prašydama paaiškinti, kuo remdamasi administracija reikalauja tokių dokumentų. Istorijos atomazga esą atėmė žadą.
"Paskambinau, klausiu, ar jūs žinot, kad toks reikalavimas prieštarauja Civiliniam kodeksui? Kokiu įstatymu remiatės? Pasakė, kad perskambins po pusvalandžio. Matyt, nuėjo paskaityti Civilinio kodekso. Galiausiai paskambino, atsiduso ir sako: "Pasirašykite jūs pati tą įgaliojimą ir atneškite", – pasakojo Solveiga.
To esą ir užteko. Šeima pristatė pasirašytą prašymą, mamos bei močiutės asmens dokumentų kopijas – ir vaikas buvo priimtas pas gydytoją.
Išeitis – pažeisti įstatymą?
Beje, pašnekovė sakė žinanti atvejų, kai notarai sutinka parašyti dokumentą, nors teisiškai jis negalioja.
"Kitiems pasiseka patekti pas notarus, kurie neprieštarauja pasirašyti. Jie neslepia, kad pažyma neturi galios, bet medikai būna nuraminti, o ir tėvams gerai. Bet tai ir yra didžioji problema: jeigu tokių įgaliojimų notarai nerašytų, niekas jų nepristatytų į poliklinikas, ir galbūt būtų ryžtasi keisti įstatymą", – įžvelgė pašnekovė.
Santariškių Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Kazimieras Binkis patvirtino, kad notarų įgaliojimų prašoma. Tačiau tai esą jokia naujiena. Remiamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kurio atnaujinta redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. kovo. Įstatymo 22 straipsnis numato, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas arba rūpintojas. Papildomų reikalavimų nėra tik tada, kai būtina skubi medikų pagalba.
Tačiau pavaduotojui buvo naujiena, kad dokumentas, kurio prašo įstaiga, juridiškai negalioja.
"Jeigu notarų patvirtintas, kodėl negalioja? Yra įgaliojančio asmens – mamos ar tėčio – dokumentai, aš manau, kad įmanoma", – svarstė pašnekovas.
Patikinus, kad notarai minėtų įgaliojimų neišduoda, K.Binkis pripažino: tuomet vienintelis kelias – keisti įstatymą arba... jį pažeisti. Tačiau perklaustas, ar mažųjų pacientų tėvai atneša tokius įgaliojimus, pavaduotojas nebuvo linkęs to atskleisti.
"Mes prašome, kad atneštų įgaliojimus. Negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Jie ne visada gali atnešti, gal taip reikėtų sudėlioti", – tepasakė K.Binkis ir sutiko, kad įstatymą vis dėlto reikėtų keisti.
K.Binkiui pritarė ir kiti kolegos. Jie linkę į įstatymą žvelgti kitu kampu – ne kaip į trukdį, o apsaugą nuo galimų problemų. Esą yra ne viena istorija, kai užsienyje gyvenantys tėvai nesutinka, kad vaikas būtų operuojamas, o seneliai tai nori nuspręsti už juos. Galiausiai priekaištai esą skiriami patiems medikams.
Prašo neegzistuojančio dokumento
Lietuvos notarų rūmų viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė patvirtino, kad problema yra žinoma ir ne kartą nagrinėta. Taip pat – ir Seime, tačiau įstatymas liko nepakeistas.
"Įgaliojimas yra duodamas tam tikriems juridiniams veiksmams atlikti. Ne rūpintojo ar globotojo teisėms perduoti, bet tam tikriems veiksmams, susijusiems su trečiaisiais asmenimis, atlikti. Tai šiuo atveju dėl vaiko, dėl asmens, jis niekaip negali tikti", – kodėl prašomi įgaliojimai prieštarautų įstatymams, aiškino notarė.
Pasak D.Lukaševičiūtės-Binkulienės, įgaliojimo paskirtis yra kitokia, ir Lietuva čia – ne išimtis.
"Civiliniame kodekse numatyta laikina vaiko globa, o kitoks kelias nenumatytas. Pačios įgaliojimo sampratos nelabai galėtume pakeisti, nes visame pasaulyje taip yra. Įgaliojimų perduoti globoti kam nors savo vaiką nėra, nes įgaliojimo paskirtis visai kitokia. Įgaliojimas duodamas tada, kai aš pats fiziškai negaliu kur nors dalyvauti ir atlikti tam tikrų veiksmų, pasirašyti. O jeigu aš kam nors pavedu tai padaryti, bet su kokiu nors daiktu, jokiu būdu ne su asmeniu, pavyzdžiui, pavedu, kad naudotųsi mano automobiliu, tada sudaroma panaudos sutartis. Man keista, iš kur išvis tie "įgaliojimai" atsirado, su asmeniu tai išvis neįmanoma, ar suaugusiu, ar ne", – kalbėjo Notarų rūmų viceprezidentė.
Notarai gavo rekomendaciją
Kadangi problema aktuali, visi šalies notarai yra gavę Notarų rūmų rekomendaciją tokių įgaliojimų netvirtinti.
"Notarų rūmų prezidiumas nutarimu (2005 m. spalio 3 d. protokolas Nr. 16) pagal Profesinio tobulinimo ir notarinės praktikos apibendrinimo komisijos pateiktas išvadas notarinės praktikos klausimais nutarė, kad įgaliojimai atstovauti tėvams negali būti tvirtinami, nes iš tėvų valdžios kylančios teisės ir pareigos yra asmeninės, tad negali būti perduotos įgyvendinti kitiems asmenims. Akcentuota, kad vaikas nėra civilinės apyvartos objektas, todėl negalima įgalioti kito asmens būti įstatyminiu vaiko atstovu. Jeigu tėvai negali rūpintis savo vaikais, turi būti skiriama vaiko laikinoji globa (rūpyba). Tad nerekomenduojame notarams tvirtinti įgaliojimų, kuriais nepilnamečių vaikų tėvai savo pareigas paveda atlikti tretiesiems asmenims", – rašoma dokumente.
Paklausta, ar žino atvejų, kai notarai nepaiso rekomendacijos, pašnekovė teigė prisimenanti tik vieną atvejį. Ne paslaptis, kad dažnai įgaliojimų prašo į užsienį uždarbiauti išvykstantys tėvai, kurie atžalas palieka seneliams. Tad ir problema į viešumą iškilo būtent prasidėjus emigracijos bangai.
"Šitas klausimas iškilo tikrai ne prieš metus ar dvejus, o gal prieš kokius penkerius, kai jau buvo masiškai emigruojama iš Lietuvos. Kažkada buvo notarė, patvirtinusi tokį įgaliojimą, mes ją svarstėme prezidiume, kodėl ji taip padarė. Bet daugiau atvejų man nežinoma", – kalbėjo D.Lukaševičiūtė-Binkuvienė.
Ministrui problema nežinoma
Beje, kitos Vilniaus gydymo įstaigos – Antakalnio poliklinikos – atstovė sakė, kad įstatymas retai sukelia problemų, nes paprasčiausiai vaikus pas gydytojus atveda patys tėvai.
"Nekyla problemų. Vasarą turbūt vienas atvejis buvo per visus metus, ir tai, kai mes paprašėme, kad gal galėtų atvesti tėvai, – ir atvedė. Tikrai vaikų su pažymomis, kiek aš žinau, nebuvo. Bet kad toks reikalavimas yra – tikrai taip", – sakė Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja valdymui Ingrida Savickienė.
O sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui ši dilema, ar gali seneliai rūpintis anūkų sveikata, nebuvo girdėta.
"Galbūt iš tiesų yra duomenų apsaugos sistema, bijau pasakyti, teisinius aspektus reikėtų panagrinėti, čia naujas man klausimas. Jūs čia įdomų aspektą iškėlėte, mes turėtume panagrinėti, man jis įdomus ir turėčiau pasitikslinti", – teigė ministras.
Paklaustas, ar sutinka, kad seneliams turėtų būti suteikta galimybė nuvesti anūkus į polikliniką, V.Andriukaitis atsakė teigiamai.
"Aišku, turbūt per daug viską formalizuojame. Žinoma, kad taip. Aš nežinau dabar teisinės bazės, tai turime spręsti ir pataisyti, patobulinti", – žadėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Naujausi komentarai