- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Rygoje vyko Latvijos rusų protestas prieš karą Ukrainoje. Į protestą su demokratinėmis Rusijos vėliavomis susirinko virš 1 tūkst. rusakalbių gyventojų. Tačiau tokių atskirų rusakalbių protestų Lietuvoje karo kontekste nėra, praneša LNK.
Rusų protestuose – mažuma
Tik rusų ir ukrainiečių šaknų turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas nuo karo pradžios organizuoja įvairiausius protestus – nuo baltarusiškų vilkikų stabdymo pasienyje iki protestų prie Vokietijos ambasados.
„Dabar darėme protestą, kur reikėjo registruotis iš anksto, užsirašyti vardą, pavardę. Mačiau, kad apie trečdalis žmonių, kurie registravosi, buvo žmonės su rusiškomis pavardėmis“, – sakė O. Šurajevas.
Tačiau pripažįsta, kad tarp protestuotojų – jų labai mažai. Tarp jų – daugiausia jauni asmenys, kuriems dar tenka įrodinėti savo tėvams, gyvenantiems Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį, ką daro Rusija.
„Lietuvos rusai yra kitokie, jie yra ne V. Putino rusai. Taip, vis dar, manyčiau, turime stiprią dalį tų žmonių, kurie vis dar gyvena praeities kompleksuose, kurie dar vartoja tą toksišką informaciją“, – teigė O. Šurajevas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vykstant rusų protestams Latvijoje, sakoma, kad lyginti Lietuvos ir Latvijos rusų nereikėtų. Pasak verslininko Viktoro Votoncovo, tai visiškai skirtingos aplinkose gyvenantys žmonės. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rusams buvo suteikta pilietybė, priešingai nei kitose Baltijos šalyse.
„Labai daug žmonių iškart gavo pilietybę. Dėl to tie žmonės mažiau integravosi į Estijos ar Latvijos visuomenę“, – aiškino V. Votoncovas.
Visuomenių skirtumus brėžia ir tai, kad Latvijoje rusakalbiai sudaro vos ne pusę visų gyventojų, tarp jų – visuomenininkai, aktoriai, kiti garsūs žmonės, kurie ir formuoja visuomenės nuomonę. Lietuvoje rusų gyvena tik apie 5 proc., tad ir rusiškų televizijos programų beveik nėra. Lietuvos rusai informacijos ieško svetur.
„Televizoriais tapo šiuolaikiniai telefonai – viskas yra „YouTube“, viskas iki šiol veikia, kažkokie fragmentai vis tiek atskrenda“, – komentavo tapytojas Rodionas Petrovas.
Lietuvos rusų pozicija
Lietuvos rusai vis dar yra nustumiami į paraštes, sako verslininkas V. Voroncovas.
Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?..
„Parašyti vieną postą feisbuke, kad Lietuvos rusai yra mūsų visuomenės dalis, – per mažai. Ypač dabar, tokiu sudėtingu laikotarpiu, kada vyksta karas“, – manė jis.
V. Voroncovas socialiniuose tinkluose griežtai pasisako prieš karą Ukrainoje ir imperialistinį V. Putino režimą. Anot jo, taip galvoja ir daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų, tačiau pripažįsta, kad tai – mažuma.
„Man trūksta prezidento vaidmens šioje situacijoje. Kodėl jis nebendrauja su rusakalbiais, kodėl nėra susitikimų? Reikia surengti kažkokį bendrą susitikimą – 200 rusų, 300 rusų, 1 tūkst. rusų...“ – įsitikinęs verslininkas.
Klaipėdoje gyvena didžiausia rusų bendruomenė Lietuvoje – apie trečdalis visų uostamiesčio gyventojų yra rusakalbiai.
„Aš galiu ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti tuos, kurie laikosi ne prokremlinės pozicijos, o labai aiškios pozicijos ginant Ukrainą. Pagarba tiems Klaipėdos rusakalbiams“, – tikino Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.
O likusieji, manoma, apie karą Ukrainoje linkę nutylėti arba nuomonėmis dalijasi tik uždarose socialinių tinklų grupėse.
„Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?.. Aš spėlioju, bet man atrodo, kad daugelis nepalaiko Ukrainos“, – šnekėjo O. Šurajevas.
„Dauguma žmonių tikrai prieš karą. Bet kalbant apie Ukrainos palaikymą, labai sunku pasakyti“, – antrino R. Petrovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė skyrė 311 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio gaisro padariniams šalinti
Vyriausybė skyrė per 311 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų Viršuliškių daugiabučio gaisro padarinių šalinimui bei žalos atlyginimui. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė planuoja didinti naujagimių kraitelį1
Vilniaus rajono savivaldybė planuoja didinti naujagimių kraitelio finansavimą iš savivaldybės biudžeto – nuo bendrai skiriamų 50 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų metams. ...
-
Vyriausybė – už atskiras klases mokiniams-sportininkams, finansavimo sportui pokyčius1
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kuriomis federacijos finansavimą gautų ir už sporto šakų plėtojimą bei populiarinimą, taip pat būtų leidžiama bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases mokiniams...
-
Vienuoliktokai dalyvaus inžinerinių technologijų tarpiniame patikrinime
Apie 200 vienuoliktokų penktadienį dalyvaus inžinerinių technologijų tarpiniame patikrinime. ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Apklausa: du iš trijų Lietuvos gyventojų – prieš S. Nėries vardo gatvių pavadinimų keitimą1
Du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, kad nereikia keisti gatvių ir pastatų pavadinimų, kuriems anksčiau buvo suteiktas sovietmečio rašytojos Salomėjos Nėries vardas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
Konstantinopolio stačiatikiams Vyriausybė 10-čiai metų perdavė patalpas Vilniuje2
Vyriausybė penktadienį posėdyje Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perdavė patalpas Vilniuje. ...
-
Vilniuje vyks solidarumo su įkalintais Baltarusijos žurnalistais akcija7
Vilniuje penktadienį skirtingų šalių žurnalistai rinksis į solidarumo su įkalintais kolegomis Baltarusijoje akciją. ...
-
Garbės teismas nagrinės teisėjų V. Jegorovienės ir A. Pikelio drausmės bylas4
Teisėjų garbės teismas penktadienį nagrinės Kauno apylinkės teisėjai Vidai Jegorovienei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjui Alvydui Pikeliui iškeltas drausmės bylas. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas
Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas dezinformacijos raštingumo egzaminas. ...