- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Rygoje vyko Latvijos rusų protestas prieš karą Ukrainoje. Į protestą su demokratinėmis Rusijos vėliavomis susirinko virš 1 tūkst. rusakalbių gyventojų. Tačiau tokių atskirų rusakalbių protestų Lietuvoje karo kontekste nėra, praneša LNK.
Rusų protestuose – mažuma
Tik rusų ir ukrainiečių šaknų turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas nuo karo pradžios organizuoja įvairiausius protestus – nuo baltarusiškų vilkikų stabdymo pasienyje iki protestų prie Vokietijos ambasados.
„Dabar darėme protestą, kur reikėjo registruotis iš anksto, užsirašyti vardą, pavardę. Mačiau, kad apie trečdalis žmonių, kurie registravosi, buvo žmonės su rusiškomis pavardėmis“, – sakė O. Šurajevas.
Tačiau pripažįsta, kad tarp protestuotojų – jų labai mažai. Tarp jų – daugiausia jauni asmenys, kuriems dar tenka įrodinėti savo tėvams, gyvenantiems Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį, ką daro Rusija.
„Lietuvos rusai yra kitokie, jie yra ne V. Putino rusai. Taip, vis dar, manyčiau, turime stiprią dalį tų žmonių, kurie vis dar gyvena praeities kompleksuose, kurie dar vartoja tą toksišką informaciją“, – teigė O. Šurajevas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vykstant rusų protestams Latvijoje, sakoma, kad lyginti Lietuvos ir Latvijos rusų nereikėtų. Pasak verslininko Viktoro Votoncovo, tai visiškai skirtingos aplinkose gyvenantys žmonės. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rusams buvo suteikta pilietybė, priešingai nei kitose Baltijos šalyse.
„Labai daug žmonių iškart gavo pilietybę. Dėl to tie žmonės mažiau integravosi į Estijos ar Latvijos visuomenę“, – aiškino V. Votoncovas.
Visuomenių skirtumus brėžia ir tai, kad Latvijoje rusakalbiai sudaro vos ne pusę visų gyventojų, tarp jų – visuomenininkai, aktoriai, kiti garsūs žmonės, kurie ir formuoja visuomenės nuomonę. Lietuvoje rusų gyvena tik apie 5 proc., tad ir rusiškų televizijos programų beveik nėra. Lietuvos rusai informacijos ieško svetur.
„Televizoriais tapo šiuolaikiniai telefonai – viskas yra „YouTube“, viskas iki šiol veikia, kažkokie fragmentai vis tiek atskrenda“, – komentavo tapytojas Rodionas Petrovas.
Lietuvos rusų pozicija
Lietuvos rusai vis dar yra nustumiami į paraštes, sako verslininkas V. Voroncovas.
Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?..
„Parašyti vieną postą feisbuke, kad Lietuvos rusai yra mūsų visuomenės dalis, – per mažai. Ypač dabar, tokiu sudėtingu laikotarpiu, kada vyksta karas“, – manė jis.
V. Voroncovas socialiniuose tinkluose griežtai pasisako prieš karą Ukrainoje ir imperialistinį V. Putino režimą. Anot jo, taip galvoja ir daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų, tačiau pripažįsta, kad tai – mažuma.
„Man trūksta prezidento vaidmens šioje situacijoje. Kodėl jis nebendrauja su rusakalbiais, kodėl nėra susitikimų? Reikia surengti kažkokį bendrą susitikimą – 200 rusų, 300 rusų, 1 tūkst. rusų...“ – įsitikinęs verslininkas.
Klaipėdoje gyvena didžiausia rusų bendruomenė Lietuvoje – apie trečdalis visų uostamiesčio gyventojų yra rusakalbiai.
„Aš galiu ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti tuos, kurie laikosi ne prokremlinės pozicijos, o labai aiškios pozicijos ginant Ukrainą. Pagarba tiems Klaipėdos rusakalbiams“, – tikino Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.
O likusieji, manoma, apie karą Ukrainoje linkę nutylėti arba nuomonėmis dalijasi tik uždarose socialinių tinklų grupėse.
„Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?.. Aš spėlioju, bet man atrodo, kad daugelis nepalaiko Ukrainos“, – šnekėjo O. Šurajevas.
„Dauguma žmonių tikrai prieš karą. Bet kalbant apie Ukrainos palaikymą, labai sunku pasakyti“, – antrino R. Petrovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją2
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje6
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...
-
Atsakomybę už kruviną išpuolį Afganistane, per kurį nukentėjo ir lietuvė, prisiėmė IS2
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš turistus Afganistane, kai žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti. ...