Lietuvoje nuo sausio startavo nauja platforma „Kursuok“, kuri kviečia „nemarinuoti nei žinių, nei kompetencijų“. Skaičiuojama, kad iš viso užsiregistravo jau daugiau nei 6 tūkst. asmenų. Iki šios dienos kursus pabaigė – virš 2 tūkst.

„Matome poreikį prisitaikyti, keistis ir ieškoti kitų karjeros galimybių“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys.

Platformai startavus paaiškėjo, kas Lietuvoje motyvuoti labiausiai. Tai – 35–45 metų moterys iš didmiesčių.

Kol kas iniciatoriai pasigenda vyriškos auditorijos ir žmonių iš periferijos.

„Reikia tiesiog juos pakviesti. Kartais vyrą reikia pajudinti“, – teigė VU Verslo mokyklos direktorė Birutė Miškinienė.

Mokymų pasirinkimas platus: nuo informacinių technologijų, verslo subtilybių, viešojo kalbėjimo iki psichologinio raštingumo, medicinos ir grožio, pavyzdžiui, kaip priauginti blakstienas. Geroji žinia ta, kad mokymų kainą iki 500 eurų apmoka valstybė.

„Apytiksliai skiriame 5 mln. eurų per metus. Numatėme tokia suma finansuoti iki 2030 metų. Matome, kad jau šiemet yra panaudota apie 3 mln. eurų“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visada abejoju, kai yra 100 proc. valstybės kainos padengimas. Man norėtųsi modelio, kad žmogus kažkiek prisimokėtų, nes kai kažkas už tave sumoka, atsakomybė prasisklaido. Dėl to buvo daugiausiai skepsio“, – tvirtino B. Miškinienė.

Mokymus vesti pasiryžo keliolika privačių įmonių ir universitetų. Dalis kursų vyksta nuotoliu, dalis – auditorijose. Studentus keičia jau profesijos atsikandę žmonės. Į kursus ateina nuo nekilnojamo turto agentų iki mokytojų.

„Galėčiau įvardinti projektų valdymą, tai yra ta kompetencija, kuri žmonėms aktuali“, – nurodė VU mokymosi visą gyvenimą centro vadovė Vita Remenytė.

Norintys mokytis už valstybės pinigus, turi atitikti ir tam tikrus kriterijus. Žmogus turi būti 18–65 metų amžiaus, būti Lietuvos pilietis arba turėti leidimą gyventi.

Nėra jokių įsipareigojimų, kad vėliau reikėtų padirbti pagal įgytą kompetenciją.

„Žmogus turi būti dirbantis. Nedirbantiems yra platus priemonių asortimentas Užimtumo tarnyboje. Turi turėti profesinį arba aukštąjį išsilavinimą“, – vardijo A. Kudarauskienė.

Kursai glausti – nuo dviejų iki keturių mėnesių. Minimalus mokymų valandų skaičius – 54.

„Nėra jokių įsipareigojimų, kad vėliau reikėtų padirbti pagal įgytą kompetenciją ir panašiai“, – sakė A. Kudarauskienė.

Iniciatoriai tikisi, kad į platformą aktyviau įsitrauks ir tiekėjai. Šiuo metu labiausiai jaučiamas lietuvių kalbos kursų poreikis. Visgi naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesinius įgūdžius planuoja tik keturi darbuotojai iš dešimties.  

Platformai startavus pasirodė ir skeptikų vertinimų, jog programa neorientuota į trūkstamas profesijas ir ar skirti milijonai bus panaudoti tinkamai.