Seimo opozicija lauks, kuo parlamente pasibaigs interpeliacija energetikos ministrui, tada svarstys, ar inicijuoti nepasitikėjimą visai Vyriausybei.

„Pirmiausia žengsime šį žingsnį dėl energetikos ministro Arvydo Sekmoko, tada atskirai tarsimės, ką daryti toliau. Bet stengsimės reikalauti ir visos Vyriausybės atsakomybės“, - trečiadienį po opozicinių frakcijų seniūnų pasitarimo sakė Socialdemokratų frakcijos vadovas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, po to, kai Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl interpeliacijos A.Sekmokui, bus kalbama dėl to, ką pasirinkti – kada inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, ar inicijuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe, ar imtis interpeliacijos premjerui Andriui Kubiliui.

„Dėl ministro G.Kazlausko opozicijos posėdyje nei vienas nepasakė, kad ji nereikalinga“, - tvirtino A.Butkevičius.

Jis ir kiti opozicijos atstovai pareiškė tikintys, kad ketvirtadienį Seime pavyks pareikšti nepasitikėjimą A.Sekmoku. „Opozicija yra vieninga šiuo klausimu. Tikimės, kad ir 6-7 valdančiosios koalicijos atstovai gali palaikyti“, - teigė A.Butkevičius.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis skaičiuoja, kad formaliai valdančioji dauguma dabar turi 71 mandatą Seime iš 141, o opozicijai priklauso 70 vietų. „Todėl gali būti, kad per interpeliaciją A.Sekmokui viskas priklausys nuo vieno kito balso“, - sakė politikas.

Vis dėlto, jis neatmetė, kad opozicijai gali nepasisekti nepasitikėjimo energetikos ministru pareiškimas. Tuomet, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno teigimu, vertėtų pasitarti, kokių veiksmų toliau imtis. „Jeigu ši interpeliacija nepavyks, turėtume apsispręsti, į ką telkiame didžiausią dėmesį, kur bandome telkti didžiausias pajėgas. Skelbti interpeliacijas vardan interpeliacijų nematau didelio tikslo“, - kalbėjo V.Mazuronis.

Su juo nesutiko Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis: „Interpeliacija yra bandymas parodyti, kad tam tikroje srityje yra tvarkomasi negerai. Bet jeigu visos interpeliacijos pasisektų, opozicija būtų jau nebe opozicija, o valdžia. Todėl visiškai natūralu, kad kai kurios interpeliacijos gali ir nepasisekti. Tačiau tai nereiškia, kad jų turime visiškai atsisakyti, nes tai yra viena iš opozicijos veikimų formų, viena iš Vyriausybės parlamentinės kontrolės formų“.

Opozicija sukritikavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikštą nuomonę, kad interpeliacijos neprisideda prie konstruktyvaus Seimo darbo. „Tai gal tada išvis opozicijos nereikia“, - piktinosi V.Žiemelis. „Prezidentė gali turėti savo nuomonę, bet opozicija turi statutinę teisę teikti interpeliacijas ir ja naudosis“, - tvirtino V.Mazuronis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pasisakė už tai, kad bet kuriuo atveju turėtų būti bandoma reikšti nepasitikėjimą premjeru, netgi jeigu interpeliacija energetikos ministrui nepasisektų. „Yra sutarimas opozicijos, kad dabartinė Vyriausybė toliau dirbti nebegali, nes yra praradusi žmonių pasitikėjimą. Turi vienaip ar kitaip šiuo klausimu dirbti opozicija“, - sakė V.Gapšys.

Opozicijos pasitarime kol kas nesusitarta, kas taps naujuoju opozicijos lyderiu, nors jau pasiektas susitarimas, kad A.Butkevičiaus kadencija šiose pareigose baigiasi sulig ketvirtadienį prasidedančia Seimo pavasario sesija.

Dėl to, kas taps naujuoju opozicijos lyderiu, bus tariamasi artimiausiu metu. Neatmetama, kad juo taps V.Žiemelis.