„Šiandien centre gyvena 176 užsieniečiai, Varėnos ruože užsieniečių, apgyvendintų užkardose, nėra, 60 užsieniečių apgyvendinta Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje, Pasieniečių mokykloje apgyvendinimo galimybės išnaudotos, gyvena 57 užsieniečiai“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Kislovas.

Centro viršininko teigimu, nelegaliems migrantams skirtas palapinių miestelis jau yra įrengtas.

„Palapinių miestelis yra įrengtas. Jis suskirstytas į dvi dalis: viena dalis yra skirta karantinuoti užsieniečius, apgyvendinimo galimybės 60 užsieniečių, kita dalis palapinių miestelio, kuri sutalpintų 290 užsieniečių, yra beveik pabaigta, dėliojami paskutiniai akcentai. Iš esmės jau dalis patalynės, čiužinių atvežta“, – teigė A. Kislovas.

„Tai, ko gero, šiandien į vakarą arba rytoj iki pietų pirmi užsieniečiai bus apgyvendinti“, – informavo jis.

Jo teigimu, su Migracijos departamentu ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centru pirmadienį buvo aptarti bendri veiksmai dėl migrantų apgyvendinimo.

Tai, ko gero, šiandien į vakarą arba rytoj iki pietų pirmi užsieniečiai bus apgyvendinti.

„Dalis šeimų, kurioms nebus taikomas sulaikymas, vyks gyventi į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Tai, ko gero, Užsieniečių registracijos centre didesnė dalis sudarys viengungių vyrų“, – sakė centro viršininkas.

A. Kislovas teigia, kad jau šį pirmadienį bus sprendžiama dėl 34 viengungių vyrų izoliacijos pabaigos. Pasak jo, jeigu sprendimas bus teigiamas, tai šie migrantai bus apgyvendinti naujai įrengtame palapinių miestelyje.

Jis teigia, kad palapinių miestelyje gyvensiantiems migrantams jau yra įrengti dušai, tualetai, jie turės ir maitinimo ir esant poreikiui užimtumo zoną. Centro viršininko teigimu, vienoje mažesnėje palapinėje galės gyventi 6 asmenys, didesnėse palapinėse – 15 užsieniečių.

„Jose yra šildymas ir kondicionavimo sistemos, elektra, šviesa ir viskas, ko reikėtų papildomai“, – teigė jis.

Todėl A. Kislovas patikino, kad gyvenimo sąlygos palapinėse yra neblogos.

„Tikrai nėra taip baisu, kaip piešiama. Reikia visgi suprasti, kad palapines parūpino KAM (Krašto apsaugos ministerija – ELTA), tai šios palapinės buvo naudojamos KAM poreikiams. KAM irgi turi atitinkamus standartus, tai nereikia nuvertinti ir galvoti, kad tie standartai yra mažesni negu standartai keliami prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui“, – teigė A. Kislovas.

„Tikrai nenorėčiau lyginti apgyvendinimo palapinėse ir apgyvendinimo pastate. Tai yra skirtingi dalykai, bet kalbant apie paslaugų teikimą, tai paslaugų teikimas bus užtikrintas toks pats“, – pridūrė jis.

Centro viršininko teigimu, maitinimas ir visos paslaugos bus teikiamos Užsieniečių registracijos centre, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) asignavimais.

„Maitinimo kiekiai, kaina yra apskaičiuojami vadovaujantis vidaus reikalų ministro nutarimu. Vienam suaugusiam yra 2,8 eurai. Vaikui maitinimas kainuoja šiek tiek brangiau“, – teigė jis.

Iš Lietuvos bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių

A. Kislovas sako, kad bent trečdalis nelegalių migrantų bando išvažiuoti iš Lietuvos teritorijos per pirmąjį mėnesį nuo sienos kirtimo. Jo teigimu, klausimas, ar bus sudarytos sąlygos laisvai judėti yra kone dažniausiai užduodamas ir tarp migrantų, kuriuos ketinama perkelti į Pabradėje neseniai pastatytą palapinių miestelį.

„Sudėtinga būtų įvertinti statistiką, nes dalis atvyksta, dalis išvyksta, bet visgi turėtume kalbėti, kad per pirmąjį mėnesį (iš Lietuvos – ELTA) bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių“, – žurnalistams teigė A. Kislovas.

VSAT nuotr.

„Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos iš jų tikslas yra pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Austriją“, – teigė jis.

Pasak A. Kislovo, šiuo metu Centre gyvena 176 užsieniečiai. Varėnos ruože, anot jo, užsieniečių, apgyvendintų užkardose, nėra, dar 60 užsieniečių apgyvendinta Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje.

„Migracijos departamento nagrinėjami prašymai ir išvados šiandien parodo, kad visgi tie prieglobsčio prašymai yra nepagrįsti ir jie neatitinka Ženevos konvencijos ir, ko gero, didžiausia dalis jų vertinama per tą prizmę, kad jie yra ekonominiai migrantai“, – tvirtino URC viršininkas.

Migrantams taikomi skirtingi judėjimo apribojimai

A. Kislovas paaiškino, kad į Lietuvą nelegaliai patekusiems migrantams, priklausomai nuo jų bendradarbiavimo su šalies institucijomis pobūdžio, taikomi skirtingi judėjimo apribojimai.

„Užsieniečiai, kurie yra apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu, gali išeiti iš centro iki 72 valandų, o tiems, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nevaržant judėjimo laisvės, gali išeiti iki 24 valandų. Kuriems paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė, gali udėti tik centro teritorijoje, jie negali išeiti iš centro, bet gali judėti po visą teritoriją. Yra ir kita kategorija – užsieniečiai, kurie yra sulaikyti teismo sprendimu. Jie negali išeiti iš savo apgyvendinimo vietos“, – teigė A. Kislovas.

Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos iš jų tikslas yra pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Austriją.

„Jeigu užsieniečiai pasišalina iš Lietuvos Respublikos ir yra grąžinami atgal, Užsieniečių registracijos centras kreipiasi į teismą ir pateikia vertinimą, kad toks elgesys yra nebendradarbiavimas ir kad kyla (migranto – ELTA) pasislėpimo pavojus. Natūralu, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, priima atitinkamą sprendimą – vienas iš sprendimų gali būti sulaikyti užsienietį, skiriant (sulaikymo – ELTA) alternatyvą be judėjimo laisvės apribojimo arba alternatyvą su judėjimo laisvės apribojimu, neišvykstant iš Centro“, – sakė jis.

Klausia, ar jie turės galimybę laisvai judėti

A. Kislovo teigimu, į palapinių miestelį planuojami perkelti šiuo metu centro patalpose gyvenantys migrantai kol kas labiausiai domisi tuo, ar turės galimybę laisvai judėti, t.y. išvykti iš palapinių miestelio teritorijos.

„Kadangi pastate gyvenantys užsieniečiai matė, kas vyksta, jie supranta, kad tai yra ne dekoracijos. Vis tiek jie žino apie atvykstančius srautus ir norą jų tėvynainių patekti į Europos Sąjungą. Kalbant apie tuos, kurie yra karantine ir planuojami perkelti į palapinių miestelį, jie apie tai yra informuojami ir pirmas jų klausimas, ar jie turės laisvą judėjimą ir galės išeiti už centro teritorijos ribų“, – teigė centro viršininkas.

„Kažkokių kitokių klausimų, susijusių su apgyvendinimo paslaugų teikimo kokybe, mes nesulaukiame, bet natūralu, kad apgyvendinant žmones tie klausimai atsiras“, – pridūrė jis.

Centro viršininko teigimu, galimybė laisvai judėti yra svarbi, nes Lietuva, pasak jo, migrantams tėra tranzito šalis.

„Daugumos iš jų tikslas – pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis“, – teigė jis.