Adaptacija šauktiniams neturėtų būti sunki, o jiems taikomi fiziniai reikalavimai – patys žemiausi, teigia ekspertai. Anot Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko kapitono Aurimo Lapkausko, šauktiniams sudarytoje dienotvarkėje yra išskirtos dvi valandos poilsiui, o visos tarnybos metu jie turės ir atostogas.

Karo medicinos gydytoja kapitonė Asta Lapėnienė taip pat tvirtina, kad šauktiniai turėtų lengvai prisitaikyti prie kariško gyvenimo, jei tam nusiteiks. „Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad eini atlikti pareigą savo tėvynei. Turi būti patriotizmas. Tada įveikti visus sunkumus yra nesudėtinga. Manau, kad sąlygos yra gana geros. Ko gero, jaunuoliai kariuomenėje miega mažiau, negu turėtų miegoti. Jie turės sąlygas mokytis, sportuoti. Manau, kad tai nėra sunku, ir adaptuotis jie galės“, – LRT Radijui sako A. Lapėnienė.

Savanoriai sveikesni už šauktinius

Anot A. Lapėnienės, šiuo metu jau pradėta tikrinti savanorių sveikata. Iš jų apie 50 proc. yra tinkami atlikti karo tarnybą, tačiau, remdamasi ankstesne patirtimi, medikė tvirtina, kad iš šauktinių paprastai karo tarnybai tinkami būna tik 30 proc. jaunuolių. Jos nuomone, taip yra todėl, kad savanoriai ruošiasi tarnybai.

„Tas, kuris ruošiasi karinei tarnybai, jau dabar pradeda sportuoti ir rūpintis sveikata. Be to, manau, kad į savanorišką krašto apsaugos tarnybą eina tik tie, kurie turi gerą sveikatą, neturi lėtinių ligų“, – teigia A. Lapėnienė.

Jai antrina ir A. Lapkauskas. Pasak jo, gana daug karių ateina motyvuoti, norėdami sportuoti, kažko pasiekti gyvenime, tinkamai ginti Lietuvos Respubliką, įvykus agresijos aktui. „Vadinasi, jie yra suinteresuoti pasiekti rezultatą fiziniame lygmenyje. Savanoriškai atėję kariai yra labiau motyvuoti nei karo šauktiniai“, – pastebi kapitonas.

Jo nurodymu, šauktiniams taikomi normatyviai yra patys žemiausi, todėl net tinkamo fizinio pasiruošimo neturintis jaunuolis gali juos įvykdyti. A. Lapkausko tvirtinimu, mokomajame pulke keliamas tikslas ne iš karto reikalauti įvykdyti didelius normatyvus, bet palaipsniui fiziškai stiprinti karius.

„Prieš kursą kariai vidutiniškai padaro apie 10–20 atsispaudimų. Tai yra labai silpnas fizinis parengimas, nes jie mokyklose nėra mokomi fiziškai stiprėti. Baigę kursą jie padaro apie 60–70 atsispaudimų, gana smarkiai pagerina savo fizinę būklę“, – pateikia pavyzdį LRT Radijo pašnekovas.

Detalesnių tyrimų siunčiami į poliklinikas

A. Lapėnienės teigimu, kalbėti apie šauktinių sveikatos sutrikimų simuliaciją yra gana sudėtinga. Gydytoja nurodo, kad, kai žmogus turi daug nusiskundimų, kurie nefiksuoti medicininiuose dokumentuose, tenka atlikti išsamius patikrinimus. Jie atliekami gydytojų specialistų. Kitaip tariant, šauktiniai yra siunčiami konsultuotis į poliklinikas.

„Jie siunčiami į konsultacines poliklinikas nustatyti, ar nusiskundimų gausa iš tiesų yra simuliacija. Galiu pasakyti, kad silpnesnės psichikos žmogus, susidūręs su naujais iššūkiais, kai griūna jo gyvenimo planai, patiria didelį stresą ir išsako daugybę somatinių nusiskundimų, kurie yra tikrinami“, – sako A. Lapėnienė.

Jos tikinimu, korupcija, kai šauktinius tikrina karo medikai, yra negalima, nes medikai yra akylai stebimi ir nuolat tikrinami. Be to, ji primena, kad, pastebėję korupcijos atvejus, žmonės apie tai gali informuoti tarnybas ir netgi tai padaryti anonimiškai.

Anot A. Lapėnienės, medikai tikrina fizinę ir psichinę savanorio ar šauktinio sveikatą. Vertinant psichinę sveikatą, atliekami psichologiniai testai: intelekto, asmenybės testas, vyksta individualus pokalbis su psichologu, įvertinama esanti dokumentacija ir rašoma išvada dėl psichinės sveikatos.

„Fizinė sveikata yra tikrinama taip: atliekamos kardiogramos, bendras kraujo, šlapimo tyrimas, tikrinama klausa, rega, atliekama refraktometrija. Tyrimų metu įvertinami visi nusiskundimai, medicininiai dokumentai, chirurginė, neurologinė, terapinė akių, gerklės, nosies, ausų, odos ligų patologija. Pagrindiniai dalykai, dėl kurių šauktiniai tampa netinkami, yra užfiksuojami medicinine dokumentacija ir konkrečiais tyrimais“, – aiškina A. Lapėnienė.

Ji įvardija, kad šauktinis gali tapti netinkamu tarnybai dėl trečio laipsnio nutukimo, kifoskoliozės, t. y. aukšto laipsnio stuburo iškrypimo, bronchinės astmos, inkstų akmenligės, cistektomijų. Taip pat netinkami asmenys, turintys klausos pažeidimų, didelio laipsnio trumparegystę.

Su anksčiau tarnaujančiais kariais šauktiniai nesusitiks

Pasak A. Lapkausko, devyni privalomosios pradinės karo tarnybos mėnesiai tikrai nenutrauks karjeros, dėl kurios dabar dažnai baiminasi jaunuoliai. Jis akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos piliečius šiuo atžvilgiu gina įstatymai, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodymai.

„Atėjęs tarnauti karys nepraranda savo darbo. Po devynių mėnesių jis toliau galės tą darbą tęsti. Per devynis mėnesius kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis privalo ateiti tarnauti Lietuvai tam, kad gautų teorinių ir praktinių žinių, reikalingų ginklu ginti tėvynę agresijos atveju. Tai gali pagelbėti bet kuriam Lietuvos piliečiui“, – tvirtina kapitonas.

Jis taip pat ramina, kad atvejai, kai ką tik tarnybą pradėjusius eiti karius engia ilgiau tarnaujantys kariai, taip pat nėra galimi. A. Lapkauskas aiškina, kad visi kariai į pradinę privalomąją karo tarnybą susirenka vienu metu, todėl ilgiau tarnaujančių karių tiesiog nėra.
„Nestatutiniai santykiai kariuomenėje neegzistuoja, nes pas mus yra instruktoriai, kariai ir vadai. Instruktorių darbas paruošti karį, vadų darbas – organizuoti kario paruošimą. Kario darbas – gerai viską išmokti. Visa tai reglamentuoja KAM statutai, kurių yra laikomasi. [...] Jie [su anksčiau tarnaujančiais kariais – LRT.lt] negalės susitikti, nes bus skirtinguose padaliniuose“, – nurodo LRT Radijo pašnekovas.
Kareivio diena prasidės 5.45 val. ryte

Pats 10 metų tarnaujantis kariuomenėje A. Lapkauskas neslepia, kad stojant į tarnybą, jam pačiam kilo tokios pačios abejonės, kurios dabar kyla šauktiniams. Be to, buvo sunku prisitaikyti prie karinės disciplinos. Jo teigimu, šiuo metu šauktiniams sudaryti dienotvarkė yra labai paprasta: bendrasis žadinimas – 5.45 val. Po to jie turi 10 minučių nueiti į tualetą atlikti kitas rytines procedūras. 30 min. skiriama rytinei mankštai, 20 min. – lovos klojimui ir kitoms rytinėms procedūroms. 15 min. yra numatyta ginklų paėmimui ir 1 val. pusryčiams.

„Tuomet ryte vyksta vėliavos pakėlimas, trunkantis 20 min. Giedamas himnas, kariai pagerbia Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą. Po to būna 8 akademinių valandų pratybos. Vienos pratybos trunka 50 min. Tarp jų yra pietūs. Po 8 akademinių valandų vyksta pasiruošimas vakarienei – 25 min. Tada – vakarienė – apie 75 min. Toliau kariai turi 2 val. laisvalaikiui. Galiausiai vakare, apie 21 val., vyksta vėliavos nuleidimas, vakarinis patikrinimas ir 21.45 val. kariai eina ilsėtis. Ilsėjimasis jiems trunka 8 val. Šio laiko kariui visiškai užtenka pailsėti“, – sako A. Lapkauskas.

Jis pasakoja, kad viename kambaryje gyvena 12 karių. Kambaryje yra šešios dviaukštės lovos, ir kiekvienas karys turi savo spintelę, kur gali susidėti savo daiktus. Be to, yra numatyta, kad per devynis mėnesius kariams bus skirta laiko atostogoms.

„Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad eini atlikti pareigą savo tėvynei. Turi būti patriotizmas. Tada įveikti visus sunkumus yra nesudėtinga. Manau, kad sąlygos yra gana geros. Ko gero, jaunuoliai kariuomenėje miega mažiau negu turėtų miegoti. Jie turės sąlygas mokytis, sportuoti. Manau, kad tai nėra sunku, ir adaptuotis jie galės“, – įsitikinusi karo medikė kapitonė A. Lapėnienė.

Savo ruožtu A. Lapkauskas savanoriams ir šauktiniams siūlo pasistengti fiziškai aktyvinti gyvenimą, kad adaptacija prie fizinio rengimo programos būtų lengvesnė. „Pirmiausia jie neturėtų nieko bijoti. Tai nėra senų laikų armija. Tai – Lietuvos kariuomenė. Jiems nereikia nieko bijoti. Jiems tiesiog reikia ateiti ir tarnauti“, – pabrėžia kapitonas.