Policininkai  pastebi, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvauja pėstieji, daugėja: jie neapsidairę eina per gatves, kerta jas draudžiamose vietose, neturi atšvaitų. „Jei pėsčiasis, vadeliotojas ar dviratininkas tamsiuoju paros metu nėra matomas, tuomet neretai pripažįstama, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent šis eismo dalyvis“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Jis primena, kad tamsiuoju paros metu be atšvaito ar liemenės einantis suaugęs žmogus yra baudžiamas pinigine bauda nuo 80 iki 140 litų. „Suaugusiųjų pažeidimų šioje srityje [...]  netoleravome ir netoleruosime“, – pabrėžia pareigūnas.

– Pone Aliksandravičiau, ką rodo Lietuvos statistika, kalbant apie eismo įvykius?

– Šiais metais sausio 1–9 d. eismo įvykių metu netekome aštuonių žmonių. Tarp jų net keturi pėstieji. Viena iš pagrindinių tokių nelaimių su pėsčiaisiais priežasčių – jų matomumas. Įžvelgiamas pačių pėsčiųjų aplaidumas,  jie nenešioja šviesą atspindinčių priemonių, atšvaitų. Pėstieji nesisaugo patys ir nesaugo kitų eismo dalyvių.

– Vien praėjusią savaitę Vilniuje pareigūnai nubaudė 110 kelių eismo taisyklių nesilaikiusių pėsčiųjų eismo dalyvių. Kokie dažniausi pėsčiųjų daromi pažeidimai?

– Atšvaito neturėjimas, šviesą atspindinčios liemenės nedėvėjimas tamsiuoju paros metu, gatvės, kelio kirtimas ne pagal kelių eismo taisykles. Eiti per gatvę reikia įsitikinus, kad tai yra saugu, įvertinus eismo intensyvumą.

Primenu, kad per metus policija nubaudžia apie 18 tūkst. pėsčiųjų. Tamsiuoju laikotarpiu, rudens žiemos sezonų metu, pėsčiųjų daromi pažeidimai yra policijos prioritetas.

– Jau ne kartą kalbėjome,  kad už savo gyvybę, saugumą esame atsakingi patys. Ką jūs manote apie situaciją, kai tamsiuoju paros metu važiuojamąja kelio dalimi einantis žmogus, dviratininkas neturi jokio atšvaito. Kas tokiu atveju atsakingas, jei įvyksta nelaimė?

– Dėl kiekvieno eismo įvykio atliekami tyrimai, todėl neįsigilinus į situaciją sakyti, kad kaltas vienas eismo dalyvis – sudėtinga. Tačiau dar kartą pabrėžiu: jei pėsčiasis, vadeliotojas ar dviratininkas tamsiuoju paros metu nėra matomas kitiems eismo dalyviams, tuomet neretai pripažįstama, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent jis.

– Pakalbėkime apie atšvaitus. Kas turėtų kontroliuoti, ar vaikai nešioja atšvaitus?

– Vaikai – labai jautri tema. Manau, kad tėvai, globėjai turėtų tuo pasirūpinti, išaiškinti saugaus elgesio kelyje taisykles. Ypač rugsėjo, spalio mėnesiais policijos atstovai dalina atšvaitus ir mokyklose, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kitą dieną ar praėjus kelioms dienoms nuvažiuojame pasižiūrėti, kaip vaikai naudoja atšvaitus, kaip atvyksta į mokyklą. Pastebime, kad ne visi vaikai turi atšvaitus. Galbūt tėvai papildomai nepaaiškina, ir ne visi vaikai į mokyklą ateina su atšvaitais. Ne tik policija, bet ir kitos institucijos, tie patys pedagogai turėtų surasti ir skirti laiko papildomam vaikų švietimui.

O dėl suaugusiųjų pažeidimų šioje srityje galiu pasakyti, kad to netoleravome ir netoleruosime. Sustabdytas tamsiuoju paros metu be atšvaito ar liemenės einantis suaugęs žmogus baudžiamas pinigine bauda nuo 80 iki 140 litų. Taip pat policija duoda atšvaitą, kad kelionė namo būtų saugi.

– Daugelis atšvaitų pagaminti taip, kad juos lengva pamesti. Galbūt reikėtų šviesą atspindinčius elementus iškart tvirtinti prie drabužių, mokyklinių kuprinių?

– Pritariu. Šis klausimas buvo iškeltas jau seniai. Formaliai yra galiojantis vyriausybės nutarimas, nustatantis, kad vaikų drabužiai ir kuprinės turėtų būti su tokiais elementais. Tačiau turėkime galvoje tai, kiek turime lengvosios pramonės, kiek gaminame drabužių ir kiek jų importuojame. Tikrai pritarčiau tokiai idėjai, tačiau tam reikia politikų atitinkamų sprendimų.

– Daug nelaimių su pėsčiaisiais eismo dalyviais įvyksta jiems kertant gatvę. Kaip organizuojamas eismas prie pėsčiųjų perėjų?

– Pernai buvo išleistos perėjų rengimo taisyklės, rekomendacijos, kaip jos turi būti įrengtos, apšviestos, kaip įrengtos salelės, kad pėsčiasis nekirstų kelių eismo juostų. Deja, ne visos savivaldybės į tai atsižvelgia, ne visos vykdo reikalavimus. Pagrindinė priežastis – pinigų stygius. Todėl kol kas turime tokias perėjas, kokias turime.

Policijos pareigūnai gana dažnai prie pėsčiųjų perėjų pastebi tokias situacijas, kai pirmoje eismo juostoje važiuojantis vairuotojas sustoja praleisti pėsčiojo, o antroje eismo juostoje važiuojantys vairuotojai to nepadaro. Tai irgi viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, kuriuose nukenčia pėstieji. Noriu įspėti vairuotojus, kad per perėjas važiuotų atsargiau, nes pamačius tokį pažeidimą – vairuotojai griežtai baudžiami.

– Kai kuriose šalyse prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų budi mokytojai, kad mokiniai saugiai galėtų pereiti gatvę. Ar būtų galima tokią iniciatyvą įgyvendinti ir Lietuvoje?

– Prieš kelerius metus tokios pat iniciatyvos buvo vykdomos ir Lietuvoje. Kai kuriose savivaldybėse prieš pamokas, po pamokų prie perėjų budėdavo reguliuotojai. Tačiau ilgainiui šios iniciatyvos išblėso. Pedagogai sako, kad tai – ne jų reikalas, nes reikia baigti specialius apmokymus. Ir net ne visi vyresni moksleiviai žino visas kelių eismo taisykles. Prisidengiant tokiomis priežastimis, šių iniciatyvų buvo atsisakyta.