Kybartuose kol kas incidentų nebuvo, tačiau vietos gyventojai sako vis tiek perkantys šarvuotas duris, kad būtų saugūs. „Šitas duris mes užsisakėme, įdės šarvuotas, nakčiai mes rakinsimės, į rūsį duris mes jau rakinamės. Maža ką, ar pabėgtų, ar kažkas įvyktų“, – žurnalistams sakė pašnekovė.

Gyventojai sako girdintys migrantų šūksnius ir garsiai leidžiamą muziką. „4 val. nakties girdėjau jų fainą muzikytę“, – tvirtino moteris.

„Kažkiek girdėti, kai jie kažką ten... Kaip anksčiau girdėdavosi, taip ir dabar. Jų kalba kažką šneka, kažką rėkauja“, – pasakojo vyras.

Kaip gyvena migrantai, patikrinti atvažiavo parlamentarų delegacija. Tarp jų – ir Dainius Kepenis. Norint patekti į pastato vidų, reikia galimybių paso. Prie įėjimo kilo diskusijų, ar Seimo narys gali įeiti. „Jūs galite manęs neleisti. Aš turiu atsiklausti viršininko. Gerai“, – sakė D. Kepenis.

„Kas yra?“ – paklausė greta stovėjęs vyras.

Dvidešimt žmonių viename kambaryje, dalinamės penkiais tualetais, mūsų 150 viename aukšte, aš jau tris mėnesius negaunu akių patikros.

„Neturiu galimybių paso“, – atsakė Seimo narys.

„O testuotas jūs?“ – pasiteiravo vyras.

„Aš esu persirgęs“, – tvirtino D. Kepenis.

„Nu gerai, einame tada“, – tarstelėjo vyras.

Seimo nariai, vos tik įėję į teritoriją, iškart buvo apsupti būrio migrantų. Jie vieni per kitus bandė išsakyti skundus. Didžiausios bėdos – esą dėl nepakankamos medicinos priežiūros. „Dvidešimt žmonių viename kambaryje, dalinamės penkiais tualetais, mūsų 150 viename aukšte, aš jau tris mėnesius negaunu akių patikros. Ypač blogai savaitgaliais, jeigu pasidaro bloga, mums tenka kviesti greitąją, mums tenka laukti pusantros valandos“, – pasakojo migrantas.

Budinčiojo gydytojo kol kas nėra. Pirmadieniais-penktadieniais atvažiuoja mobilios komandos iš Vilkaviškio. Savaitgaliais kviečiama greitoji.

„Per šitas tris savaites, kol buvo, praktiškai greitoji buvo iškviesta dešimt kartų. Vežėme į ligoninę ar dantį traukti, ar piršto operaciją atlikti tai buvo penkis kartus. Ir dar buvo siuntimai pas psichologą, pas psichiatrą. Darbo yra“, – situaciją komentavo Kybartų užsieniečių registracijos centro viršininkas Gintaras Klimavičius.

Migrantai skundžiasi ir kad trūksta maisto, nors yra maitinami tris kartus per dieną, tačiau porcijos esą per mažos. Alkaniausi – vegetarai. „Mes dažnai valgome salotas. Jas valgome su dviem ar trim riekėmis duonos. Dar gauname sulčių arba arbatos. Mums per mažai“, – tikino migrantas.

„Maisto tikrai neužtenka. Taip pat blogas laikas – pusryčiai pas mus 6 val. ryte, pietūs – 10.30 val., vakarienė 17.30 val. Tai nuo 17.30 val. iki 12 val. mes būname alkani“, – situaciją komentavo kitas pašnekovas.

Stop kadras

Seimo nariai paragavo, ką valgo migrantai: „Ir sriuba, ir antras patiekalas. Taip, jis kuklus, bet tikrai, manau, yra kokybiškas ir jo pakanka“.

Dar viena bėda, kad šiame centre vis dar nėra karšto vandens, prausyklų – vos vienuolika, tad išsimaudyti tenka vos kartą per savaitę.

„193 tai fiziškai jie negali išsiprausti per vieną dieną. Mes jau sudarėme sąlygas, kad vienai dienai yra skirtas aukštas“, – sakė Kybartų užsieniečių registracijos centro viršininkas.

Iškrausčius čia gyvenusius kalinius infrastruktūra liko tokia pati – migrantai gyvena tose pačiose kamerose, kur gyveno kaliniai. „Šiai dienai daroma viskas, kas įmanoma, bet tas įmanomą dalyką nesakyčiau, kad būtų galima vertinti „gerai“ arba „puiku“. Aš vertinčiau žemiau negu vidutiniškai“, – situaciją komentavo Žmogaus teisių komiteto narys Tomas Bičiūnas.

Mes dažnai valgome salotas. Jas valgome su dviem ar trim riekėmis duonos. Dar gauname sulčių arba arbatos. Mums per mažai.

„Pavaikščiojus matau, kad yra blokuojamas ryšys, nelabai suprantu pagrindo, kodėl Vyriausybė blokuoja ryšį. Pasirodo yra blokavimo įranga. Kokiu pagrindu ji veikia, ką tai reiškia, kad žmonės yra paverčiami kaliniais“, – kalbėjo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.

Nors problemų Kybartuose yra, komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad jos čia yra iš visų nelegalų centrų mažiausios. „Visur situacija yra organizuojama tinkama linkme, galbūt galėčiau pakomentuoti, kad iš visų lankytų vietų būtent Kybartų administracija atrodo esanti labiausiai užtikrinta“, – teigė komiteto pirmininkas.

Tuo tarpu Vilniuje atsižvelgiant į teisės ekspertų ir tarptautinių institucijų pastabas Vyriausybei teikiami užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai. Siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras, o praėjus šešiems mėnesiams dėl kiekvieno migranto spręsti individualiai.

„Įvertinę to asmens pasirengimą pasislėpti arba pasišalinti ir priimti sprendimą, ar pratęsti dar iki šešių mėnesių tų asmenų judėjimo ribojimo galimybę ar jos nebetaikyti“, – situaciją komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

Šiuo metu nagrinėjama per 2,6 tūkst. migrantų prieglobsčio prašymų. 400 jo net neprašo. Prieglobstis suteiktas vienai Eritrėjos pilietei. Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Tačiau anot A. Bilotaitės, Lietuvos siena nėra kaip rėtis ir yra saugoma gerai.