Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19 Seimo narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
Seimo narės teigimu, šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Anot jos, vyrai turi pavardes Mažeika, Lydeka, Šarka, o moterims neleidžiama turėti pavardžių su galūne -a.
I. Pakarklytė pabrėžė, kad reikia suteikti moteris galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.
Pasak parlamentarės, prieš 20 metų leidus naudoti šeiminės padėties nenusakančią pavardę su galūne -ė, tik apie 9 tūkst. moterų pasirinko tokią pavardę, todėl nekyla grėsmės tradicinei pavardžių darybai.
„Dauguma moterų renkasi tradicines priesagines pavardes“, – akcentavo I. Pakarklytė.
„Ta tradicija išlieka gyva (...), dėl to kokios nors grėsmės tradicijoms čia nėra. Žmogaus pavardė yra neatsiejama jo tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl negalime atimti pasirinkimo galimybės dėl savo pavardės vadovaudamiesi tik tradicijos argumentu. Žmogus turėtų turėti teisę vadintis taip, kaip jis nori vadintis, jeigu tai atitinka nustatytus tiesės aktus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat ir lyčiai“, – kalbėjo Seimo narė.
Anot jos, pavardžių klausimas yra kintančios tradicijos ir kultūrinis klausimas, o ne kalbinis.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas šį projektą pavadino „tam tikra provokacija Valstybės dienos išvakarėse“.
Jis atkreipė dėmesį, kad projektas prieštarauja kokybiškai teisėkūrai.
„Jei patvirtinsime jūsų projektą, vienos pavardės su galūne -ė: Seilė, Zvonkė, Bunkė, bus įteisintos (Valstybinės lietuvių kalbos – BNS) komisijos nutarimais, kas ir turi būti, o jeigu priimsime jūsų projektą, pavardes su galūne -a įtvirtinsime įstatymu. Vadinasi, vienos pavardės nustatomos įstatymu, kitos – nutarimu. Manau, tai sujaukia kokybišką teisėkūrą“, – teigė parlamentaras.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša stebėjosi teiginiais, kad žodžiai, besibaigiantys raide „a“, yra moteriškos giminės.
„Išgirdome teiginį apie tai, kad žodžiai su galūne -a yra moteriškos giminės, ir štai buvo pateiktas pavyzdys, kad tai yra savaime suprantama – Šarka, Lydeka. Tad norėčiau žinoti, kas aš, Jovaiša, esu?“ – klausė parlamentaras.
Konservatorius Vilius Semeška ragino leisti moterims turėti neiškraipytas pavardes, jei jų sutuoktinių pavardė turi galūne –a.
Vis dėlto Meška nėra Meškė, kaip ir Lydeka nėra Lydekė, ir ne -ienė, tai yra galimybė pasirinkti žmonėms ir likti Meškomis, Lydekomis, o ne kažkokiems iškraipytiems žvėreliams.
„Vis dėlto Meška nėra Meškė, kaip ir Lydeka nėra Lydekė, ir ne -ienė, tai yra galimybė pasirinkti žmonėms ir likti Meškomis, Lydekomis, o ne kažkokiems iškraipytiems žvėreliams“, – sakė jis.
Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.
Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.
VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės teigimu, moterų pavardžių darybos išimčių reglamentavimas skirtinguose teisės aktuose būtų nedarnios teisėkūros pavyzdys.
Naujausi komentarai