Trečiadienį išklausęs specialistų ir suinteresuotų pusių atstovus, komitetas sprendimą planuoja priimti, kai gaus Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos poziciją. Ši komisija paskirta papildoma svarstant projektą.

„Visuomenė turi gana seksistines pažiūras į moteris, priklausomai nuo jų pavardės. Įsidarbinant gali būti skirtingas požiūris – jeigu pavardė yra -aitė, gali būti laikoma, kad ji nepatyrusi, arba -ienė – esą sena ar vyresnio amžiaus moteris“, – pristatydamas problemą kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Ragino galvoti ir apie translyčius

Anot jo, taip pat kyla klausimas, kam priklauso pavardė – asmeniui ar vis dėlto valstybei.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė, kad moterys susiduria su situacijomis, kai pagal pavardę matydami jų šeiminę padėtį, darbdaviai jas diskriminuoja.

Ji taip pat prašė atkreipti dėmesį į translyčių asmenų bendruomenės poreikius.

J. Juškaitiės teigimu, dabar dalis šios bendruomenės neturi galimybės pasirinkti lyčiai neutralios pavardės formos.

„Galvojant apie šitas pataisas, reikėtų galvoti apie situacijas, kai asmenys neturi aiškios lyties identifikacijos, jos nenori turėti“, – sakė Žmogaus teisių centro vadovė.

Anot J. Juškaitės, nepaisant to, kad ši visuomenės dalis yra nedidelė, nereikėtų jos nurašyti kaip nesvarbios.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa teigė, kad iš tiesų jos dokumentuose parašyta Aleksė, nes jai nepavyko įregistruoti pavardės Aleksa, tačiau ji teigė, kad būtent galūnė -a užtikrina jos identitetą.

„Aš neprašau, aš reikalauju leisti man būti tuo, kuo noriu“, – teigė ji.

„Išbalansuojama pavardžių sudarymo sistema“

Tuo metu lietuvių kalbos specialistai, prezidento patarėjas tvirtino, jog pavardžių daryba yra lietuvių kalbos sistemos dalis, ir jos negalima laužyti.

„Norėčiau perduoti labai trumpą ir aiškią žinutę: kad asmenys, piliečiai, jų identifikacija yra valstybės ir kultūros dalis. Negalima šitoje vietoje pasiduoti emocijoms, madai, tendencijoms, turime išlaikyti savo kultūrinį savitumą. Palikime šituos klausimus spręsti specialistams“, – kalbėjo prezidento patarėjas Saulius Olencevičius.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pakartojo anksčiau išsakytą neigiamą poziciją dėl I. Pakarklytės projekto.

„Kalbos komisija laikosi nuostatos, kad pavardžių sistema turi būti nuosekli ir šiai sistemai turi paklusti visos pavardės“, – teigė pirmininkė.

Anot jos, šiuo metu kaip tik tokia sistema sukurta, kai pavardės gali rodyti moters statusą – ištekėjusi ji ar ne, tačiau taip pat sudaryta galimybė šią aplinkybę nuslėpti pasirinkus moters pavardę su galūne -ė.

„Šita sistema tinka visoms pavardėms. Kai kilo diskusija dėl moterų pavardžių su galūne -a, susidūrėme bent su keliomis problemomis. Pirma, išbalansuojama pavardžių sudarymo sistema, taip pažeidžiama lietuvių kalbos tradicija. Antra, išskiriama viena pavardžių grupė, kuri yra, palyginti, negausi ir sudaromos diskriminacijos sąlygos kitų pavardžių turėtojams“, – sakė V. Meiliūnaitė.

„Vadinasi, jeigu gali būti Aušra (...), kuo tuomet tokios pavardės kaip Žebenkštis ar Kibirkštis, yra prastesnės? Sudarome prielaidą išskirti vieną pavardžių grupę, tam Kalbos komisija motyvų nematytų“, – tvirtino ji.

VKK vadovė taip pat nuogąstavo, kad daliai moterų leidus rinktis nepakeistas vyrų pavardes su galūne -a, netrukus bus žengtas ir kitas žingsnis – bus norima perimti nepakeistas vyrų pavardes.

„Tai lietuvių kalbos tradicijai yra visiškai nepriimtina ir visiškai nebūdinga“, – pabrėžė ji.

Siūlomą pokytį vadiną invaziniu kalbai

Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Ritos Miliūnaitės teigimu, siūlomas projektas prieštarauja ir kalbos logikai, ir žodžių darybai, „nes jokios darybos čia nėra“.

„Jeigu lietuvių kalboje yra vyriškos giminės žodis su galūne -a, tarkime, skolintas žodis „kolega“, automatiškai moterį pavadinantis daiktavardis įgauna kitą galūnę, kad būtų galima atskirti gimines, ir tai yra „kolegė“. Pavardžių sistema veikia labai panašiai“, – aiškino ji.

„Tai, kas yra siūloma, moteriškos pavardės su galūne -a, yra ne žodžių daryba, o tik vyriškosios formos perėmimas“, – sakė R. Miliūnaitė.

Anot jos, toks moterų pavardžių sudarymo būdas yra invazinis, nelietuviškas.

„Jis iš esmės yra anglosaksiškas, paimtas iš kitų kalbų, iš tokių kalbų, kurių sistemos visiškai skiriasi nuo lietuvių kalbos sistemos. Mes tokiam perėmimui tikrai negalime pritarti“, – tvirtino Lietuvių kalbos instituto darbuotoja.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad dabar moters pavardė dažnai nerodo jo šeiminės padėties.

„Jeigu moteris turi mergautinės pavardės formą, jau neįmanoma nustatyti, ar ji ištekėjusi, ar neištekėjusi. Galiu liudyti savo pavarde, kad jūs niekaip neatspėsite, kokia mano šeiminė padėtis yra“, – sakė R. Miliūnaitė.

Pasak jos, leidus moteriškas pavardes rašyti su galūne -a, būtų neįmanoma sudaryti gramatiškai taisyklingų sakinių.

„Nežinotume, su kokia gimine derinti pavardę Lydeka, jeigu greta nėra vardo“, – atkreipė dėmesį specialistė.

„Kodėl man neleidžiate pasivadinti Gentvilaite ar  Gentviliene?“

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas svarstė, kad moteriška pavardė su galūne -a galėtų suponuoti ir galimą kitokią asmens tautybę.

„Sutikite, kad tai gali skambėti truputį lenkiškai“, – teigė jis.

Pasak politiko, taip pat kiltų poreikis leisti rašyti pavardes su galūne -o.

„O tada, kam apskritai galūnė, tada galėtų būti Gentvil?“ – svarstė politikas.

Jis atmetė nuogąstavimus, jog pavardė išduoda moters šeiminį statusą ir dėl to moteris gali būti diskriminuojama darbdavių.

„Ar negali gimdyti neištekėjusi moteris? Negi galvojate, kad visi darbdaviai yra homofobai, Gražulio lygio?“ – klausė jis.

Seimo narys taip pat teiravosi, kodėl vyrams neleidžiama turėti lyčiai neutralios pavardės.

„Jeigu nusispjautume į kalbą, kodėl man neleidžiate pasivadinti Gentvilaite ar  Gentviliene? Ir, beje, kalbos darybos požiūriu tai yra visiškai teisinga. Kodėl vyrams neleidžiama paslėpti savo lyties?“ – svarstė E. Gentvilas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ragino įteisinti šeimos pavardę.

„Esu už šeimos pavardę. Jeigu yra Ruginis, tai ir visa šeima turėtų vadintis Ruginiais“ – sakė ji.

Praėjusios kadencijos klausimą atgaivino Seimas

Kaip skelbė BNS, pagal I. Pakarklytės parengtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą, pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Todėl ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Seimo teisininkai kritikavo I. Pakarklytės projektą dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuoti įstatymu.

Kalbos komisija yra pateikusi neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui. Anot jos, įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes šis siūlymas neatitinka pavardžių darybos taisyklių. Be to, jis nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Projekto autorė praėjusią kadenciją sakė siūlanti moterims tik suteikti papildomą galimybę pasirinkti norimos formos pavardę. Pasak jos, ši norma tikrai netaps vyraujanti, todėl nevertėtų nuogąstauti, kad tai pakenktų lietuvių kalbai.

Praėjusios kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nepritarė šiam projektui, tačiau naujasis parlamentas balandžio 29 dieną atmetė šią komiteto išvadą ir pavedė Žmogaus teisių komitetui bei Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai klausimą išnagrinėti iš naujo