Norėtų kalbėtis savo gimtąja kalba

Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose, anot seniūno, apie 70 proc. gyventojų yra lenkai, apie 10 proc. lietuvių, kiek mažiau rusų ir baltarusių. Tad mokantiems vien lietuviškai čia susikalbėti gali būti keblu. Jašiūnų seniūnas sakė, kad nors valstybinė kalba lietuvių, seniūnijos darbuotojams su lankytojais tenka kalbėtis ir kitomis kalbomis.

„Gauname daug prašymų ir lenkų kalba, ir rusų kalba“, – sakė Jašiūnų seniūnas Zdislavas Mažeiko.

Seniūnijos darbuotojai be vargo žodžiu atsako ir lenkiškai, ir rusiškai. Anot seniūno, žmonėms būtų patogiau, jei ir raštu galėtų gauti atsakymus šiomis kalbomis.

„Gerai būtų, kad, jei žmogus pageidauja, galėtume atsakyti žmogaus gimtąja kalba, jeigu jam tai būtų patogiau“, – teigė Z. Mažeiko.

Jašiūniškis Artūras sakė, kad jo seneliai lietuviškai nekalba. Jei jiems reikia eiti į valdiškas įstaigas, prireikia artimųjų pagalbos.

„Dabar reikia, kad visi išverstų jiems – arba dukra, arba sūnus“, – pasakojo Artūras.

Seimą pasiekė dar prieš penkerius metus rengtas tautinių mažumų įstatymas, kuriuo lenkų rinkimų akcijos atstovai mėgina įteisinti tautinių mažumų kalbos vartojimą greta valstybinės vietovėse, kur gyvena tautinės mažumos.

Greitai turėsime ir kalbines salas, kurios gali grėsti Lietuvos valstybingumui.

„Yra visų pirma poreikis. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone yra apie 79 proc. gyvenančių lenkų, Vilniaus rajone – apie 60 proc. Tai užtikrintų ir saugumo jausmą, reikalingumo šiai valstybei jausmą. Mes šito siekiame jau ne vienerius metus“, – komentavo Seimo narė Beata Petkevič.

Jašiūnų gyventojas Viktoras aiškino, kad nors ir gyvena Lietuvoje, gerai išmokti lietuvių kalbos nebuvo progos.

„Mokiausi lietuvių kalbos sovietmečiu, bet gyvenau šiuose rajonuose. Lietuvių mūsų šeimoje nėra, tik lenkai ir rusai“, – kalbėjo jis.

Dėl projekto – ginčai Seime

Nors kai kurie gyventojai tvirtino, kad jiems sunku susišnekėti lietuviškai, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas dar prieš penkerius metus pateikė išvadą ir dabar dar kartą kartoja: projektas dėl tautinių mažumų kalbos gali prieštarauti Konstitucijai.

„Viešajame gyvenime, viešajame vartojime turi būti vartojama valstybinė kalba. Konstitucija kol kas nepakeista, tai – pagrindinis argumentas. Kažkur viešame gyvenime, savivaldybės teritorijose, savivaldybės dokumentuose, ir rašytiniuose, ir žodiniuose, vartoti kitą kalbą kol kas, pagal Konstituciją, negalima“, – aiškino Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Dėl projekto kilo ginčų ir posėdžių salėje.

„Greitai turėsime ir kalbines salas, kurios gali grėsti Lietuvos valstybingumui. Čia yra tiesus kelias į Lietuvos išvalstybinimą“, – šnekėjo Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

„Priėmus šį įstatymą, valstybinė kalba nepraras savo konstitucinio statuso, o jos viršenybės faktas taptų priežastimi apibrėžti tautinį bendrinės kalbos vartojimą poįstatyminiais aktais“, – atkirto B. Petkevič.

Tam, kad būtų pateiktas tautinių mažumų įstatymas, reikia bent 71 balso prieš komiteto išvadą. Tačiau sulaukta vos 27 balsų. Tai reiškia, kad projekto autoriai net pateikti jo negali. Lenkų rinkimų akcijos atstovai žadėjo toliau ieškoti būdų, kad tautinių mažumų regionuose užrašai būtų jų gimtąja kalba, o įstaigose būtų galima kalbėti ne vien lietuviškai.