Parlamentarė D. Asanavičiūtė siūlo įstatymo projekte pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti jų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą.

„Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios“, – sako pasiūlymą Tautinių mažumų įstatymo projektui įregistravusi Seimo narė D. Asanavičiūtė.

Jos nuomone, įstatyme reikėtų ne tik paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir teikti valstybinę paramą ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimui.

Istorinė tautinė mažuma (bendruomenė), pagal projektą, tai Lietuvoje gyvenantys mūsų šalies piliečiai, kurie yra susiję su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais. Kaip vienas iš tokios bendruomenės požymių yra ir tai, kad išskyrus Lietuvą, jie neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą.

Jei Seimas pritartų, pripažintoms kaip sparčiai nykstančios, istorinėms tautinėms mažumoms, būtų teikiama valstybinė parama siekiant jas išlaikyti ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. Taip pat valstybė įsipareigotų finansuoti ir remti jų kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.

„Tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pvz., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Todėl įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti jų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą“, – sako D. Asanavičiūtė.

Ji pasiūlymą teikia kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais Jurgiu Razma, Laima Nagiene, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaite-Urboniene, Vilija Targamadze ir kitais parlamentarais.

Kaip ELTA jau skelbė, birželio 18 d. Seimas pateikimo stadijoje pritarė teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos pateiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui, kurį svarstys rudens sesijoje.

Įstatymo projekte kalbama apie būtinybę sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Jame reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.

Be to, E. Dobrowolskos projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Nuo 2010 m. neteko galios dar 1989 m. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.