Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc. (iki 2,69 mln. gyventojų). Sparčiausiai gyventojų skaičius mažės Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu, o tai turi įtakos ir rinkimų organizavimui.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimams organizuoti ir vykdyti šalies teritorija dalijama į 71 vienmandatę apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Jas formuojant turi būti atsižvelgta į vieną svarbiausių demokratijos principų – užtikrinti lygias rinkimų teises, kad kiekvienas jose išrinktas parlamentaras atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.

Rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., VRK duomenimis, šiuo metu yra Molėtų–Širvintų (nuokrypis nuo vidurkio 10,03 proc.), Gargždų (10,07 proc.), Fabijoniškių (10,28 proc.), Naujamiesčio (10,74 proc.), Karoliniškių (13,16 proc.), Raudondvario (13,23 proc.) vienmandatėse rinkimų apygardose.

Kaip skelbia VRK, siekiant įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus, prieš kiekvienus Seimo rinkimus apygardų ribos turi būti peržiūrimos. Taigi, išliekant panašioms Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių tendencijoms, prieš Seimo rinkimus (2020 metais) rinkimų apygardų ribas gali tekti vėl keisti. Daugiausia rinkėjų netekusių rinkimų apygardų ribos turės būti praplečiamos, prie jų prijungiant kaimyninių apygardų rinkimų apylinkes.

Su gyventojų skaičiaus pokyčių žemėlapio duomenimis galite susipažinti čia.