Į paskutinę kelionę vakar Antakalnio kapinėse palydėtas dar vienas Lietuvos literatūros grandas – poetas ir vertėjas Sigitas Geda.

Nacionaline ir daugybe kitų premijų, Gedimino ordinu už kūrybą įvertintas poetas savo namuose negyvas rastas penktadienį. Jį rado aplankyti atėjusi dukra. Pasak artimųjų, poetas sunkiai sirgo.

Rašytojų kalnelyje pagerbti poeto susirinko nemaža minia žmonių. Anapus S.Geda palydėtas kanklių muzika ir bendražygių žodžiais.

"Kai stoviu šalia S.Gedos kapo, man darosi gėda už mūsų valstybę. Bet tikiuosi, kad visi kartu mokysimės iš jo nuostabių kūrinių", – atsisveikindamas su rašytoju kalbėjo politikas Vytenis Andriukaitis.

Šiltų žodžių rašytojui negailėjo Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas. "Tokie rašytojai gimsta tik kas šimtmetį. S.Gedos išėjimas – didelė netektis Lietuvai", – užuojautą poeto artimiesiems ir draugams reiškė J.Liniauskas.

Paskutinius rašytojo gyvenimo metus apkartino šeimos nelaimė. 2007 m. S.Geda stojo prieš teismą – jį kaltino dukra Uršulė. Poetas esą užpuolęs ir sužalojęs ją peiliu. Vilniaus apygardos teismas S.Gedą pripažino kaltu, poetui buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirtojoje kolonijoje. Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniam teismui rašytojo dukra teigė atleidusi tėvui ir prašė jam skirti lengvesnę bausmę, atsižvelgiant į prastą sveikatos būklę. Tačiau rašytojas teismo sprendimo nesulaukė.

Pavasarį interviu "Vilniaus dienai" S.Geda, tarsi nujausdamas artėjančią nebūtį, kalbėjo, kad skuba susitvarkyti gyvenimą. "Per tas kelias dienas, kai buvo rodomi koncertai V.Kernagiui (nuo onkologinės ligos miręs dainininkas Vytautas Kernagis – red. past.) atminti, supratau, kad žmogaus liga labai mobilizuoja aplinkinius. Ne, ligų bijoti nereikia. Nėra tokio Dievo, kuris ką nors atimdamas ko nors neduotų. Nors yra ligų, kai apie jokią poeziją ar muziką kalbėti nebegali... Tik susirgęs supranti, kad per daug iš kitų žmonių reikalavai", – yra sakęs S.Geda. Tada menininkas užsiminė jaučiantis, kad gyvena vietoj kito – jam skaudu, kad išmiršta jaunesni žmonės.

Poeto kelias

S.Geda literatūros pasaulyje debiutavo eilėraščių knyga "Pėdos" 1966 m., o po metų, būdamas vos 24-erių, tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Jam teko dirbti redaktoriumi savaitraštyje "Kalba Vilnius" ir žurnale "Mūsų gamta", tačiau dėl politinių pažiūrų buvo atleistas.

1988–1990 m. S.Geda dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos sekretoriumi, buvo aktyvus Sąjūdžio narys, išrinktas į Seimą. Vėliau dirbo kultūros savaitraščio "Šiaurės Atėnai" Literatūros skyriaus redaktoriumi.

1995 m. jam paskirta Nacionalinė premija už poezijos knygas "Septynių vasarų giesmės" ir "Babilono atstatymas". 1998 m. S.Geda apdovanotas Gedimino ordinu, tais pačiais metais paskirta Baltijos Asamblėjos premija. 2002 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2001-ųjų knygą.

Juozas, gydytojas:

Manau, kad S.Gedos kūryba turėjo didelę reikšmę tiems, kas skaito. Jo poezija – rimta, kurią reikia ramiai skaityti. Šiais laikais tokią galimybę ramiai skaityti turi ne kiekvienas.

Judita, moksleivė:

Net nežinau. Esu per pamokas skaičiusi jo eilėraščių. Patiko, bet dabar tiksliai nė vieno neprisimenu, nes begalę eilėraščių savo gyvenime esu perskaičiusi, tai viskas galvoje susimaišė.

Aurelijus, studentas:

Labai seniai skaičiau ką nors iš S.Gedos kūrybos, todėl apie jo reikšmę lietuvių literatūrai sunku ką ir pasakyti.