Pereiti į pagrindinį turinį

Paslaptis už milijonus litų

2008-11-04 09:00
Paslaptis už milijonus litų
Paslaptis už milijonus litų / Roko Medonio nuotr. Autorystė: baldų ir aprangos gamyba, mažmenine prekyba, nekilnojamuoju turtu ir didmenine prekyba naftos produktais užsiimantis koncernas SBA atitiktų paslaptingojo projekto autorių keliamus reikalavimus.

Po Seimo rinkimų vykstančios permainos valdžioje – geras metas "prastumti" įtartinus projektus. Kadenciją baigiančios Gedimino Kirkilo Vyriausybės institucijų kuluaruose pasirodė paslaptingas teisės akto projektas, kuris gali būti vieno didelio Lietuvos koncerno priemonė įsiveržti į  nuolat valstybės šimtamilijoninėmis sumomis penimą automobilių kelių priežiūros verslą.

Naudingas naujam žaidėjui

Neoficialiomis žiniomis, verslininkui, vienu turtingiausių Lietuvos žmonių vadinamam Arūnui Martinkevičiui priklausantis koncernas SBA tikisi įsiveržti į gana uždarą automobilių kelių tiesimo ir priežiūros įmonių klaną.
"Nepaneigčiau tokios galimybės, nes tam tikrų to ženklų yra", - sakė pavardės nenorėjęs viešinti vienos automobilių kelius tiesiančios ir tiltus statančios bendrovės vadovas.

Kelininkai atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis Vyriausybės institucijų kuluaruose pasirodęs vieno teisės akto projektas gali būti labai naudingas naujo žaidėjo atėjimui į jų verslą.

Į susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Virgaudo Puodžiuko bei kai kurių kitų pareigūnų rankas buvo perduotas anoniminis "Valstybinių kelių priežiūros suteikimo" projektas, kuriame be kita ko numatoma skelbti konkursą koncesijos būdu 25 metams išnuomoti šį verslą vienai stambiai privačiai bendrovei.

Pagal projektą, konkursą laimėjęs koncesininkas turėtų prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, už tai kasmet iš biudžeto gaudamas po maždaug 400 mln. litų.

Nežinomų autorių parengtame projekte siūloma nustatyti, kad veikiančios kelių tiesimo ar remonto įmonės negalėtų pretenduoti į koncesiją. Be to, konkurse galėtų dalyvauti tik itin stambios bendrovės - jos metinė apyvarta turėtų viršyti 300 mln. litų, turtas – 200 mln. litų, darbuotojų skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 4 tūkstančiai.

Neatsako į klausimus

Baldų ir aprangos gamyba, mažmenine prekyba, nekilnojamuoju turtu ir didmenine prekyba naftos produktais užsiimantis koncernas SBA atitiktų paslaptingojo projekto autorių keliamus reikalavimus.

Koncerno prezidentas ir pagrindinis savininkas A.Martinkevičius atsisako atsakinėti į klausimus apie galimą jo atėjimą į automobilių kelių verslą.

Koncerno atstovas spaudai Linas Damanskis taip pat daugiau kaip savaitę neatsakė į oficialiai užduotus klausimus "kodėl SBA nusprendė savo veiklą plėsti ir į automobilių kelių priežiūros, tvarkymo, tiesimo verslą", "kokie šio žingsnio įgyvendinimo būdai, nes gerai žinomas kelių versle dirbančių įmonių "klano" uždarumas", "kodėl koncernas savo planus įeiti į kelių rinką nori įgyvendinti per savo naftos kompaniją".

Nerasta laiko atsakyti ir į klausimą, kam galėtų būti naudinga skleisti gandus apie SBA veržimąsi į kelių priežiūros rinką, jeigu jie išties neatitinka tikrovės.

Oficialiai taip pat teirautasi apie koncerno sąsajas su buvusiu susisiekimo ministru Gintaru Striauku. Šis skandalingai pagarsėjęs ir prieštaringai vertinamas verslininkas turi dalį akcijų uždarojoje akcinėje bendrovėje "SBA naftos kompanija".

G.Striaukas nuolat buvo siejamas su kelių tiesimo verslu. Iki 2000–ųjų pabaigos jis buvo Automobilių kelių direkcijos vadovas, paskui tapo susisiekimo ministru. Bet po kelių darbo mėnesių triukšmingai iš šių pareigų pasitraukė, nes paaiškėjo, kad ministras painioja viešuosius ir privačius interesus, rūpindamasis jo šeimai priklausančia kelių priežiūros bendrove "Biseris".

G.Striaukas figūravo ir vadinamajame Prezidentūros skandale 2003-2004 metais, kai paaiškėjo, kad tuometinis Lietuvos vadovas Rolandas Paksas rūpinosi perimti bendrovės "Šiaulių plentas" akcijas. Nustatyta, kad tai jam daryti padėjo buvęs susisiekimo ministras.

Praėjus daugiau nei savaitei SBA atstovas spaudai L.Damanskis atsiuntė tik tokį atsakymą: "UAB koncernas SBA spekuliacijų nekomentuoja ir netoleruos bet kokių prielaidų".

Projekto pateikimas – keistas

Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Algimantas Janušauskas netiesiogiai pripažino, kad projektas "Valstybinių kelių priežiūros suteikimas" gali būti siejamas ir su koncernu SBA. Paklaustas, ar turi žinių, kad šis koncernas gali ateiti į automobilių kelių priežiūros rinką, A.Janušauskas atsakė ne tiek apie SBA, kiek apie paslaptingą projektą: "Mus neoficialiai pasiekusių "Valstybinių kelių priežiūros suteikimo projekto" rengėjai yra nežinomi. Ir to projekto pateikimas yra, švelniai tariant, keistas".

Kelių direkcijos vienas vadovų taip pat tvirtino, kad jis, kaip oficialus asmuo, nenorėtų komentuoti neoficialios informacijos.

Bet A.Janušauskas čia pat pastebėjo, kad nėra jokios būtinybės į kelių priežiūros sistemą būtinai įleisti naują žaidėją. "Lietuvos valstybinių kelių priežiūros sistema yra patikima ir efektyvi. Mūsų kelių priežiūros lygis yra geriausias tarp kaimyninių šalių. Todėl nėra pagrindo keisti šios sistemos", - nurodė pareigūnas.

Anoniminiai projektai nederinami

Politikai ir pareigūnai neigia, kad anoniminis projektas dėl valstybinės kelių priežiūros koncesijos sudarymo gali būti svarstomas Vyriausybėje. "Tai nerimta. Mes ministerijoje tikrai tokio ar analogiško projekto nesame svarstę. Jeigu šiai idėjai reikėtų politinio pritarimo, aš būčiau kategoriškai prieš", - sakė susisiekimo ministras A.Butkevičius.
Automobilių kelių direkcijos vadovas V.Puodžiukas įsitikinęs, kad norint įgyvendinti projekte siūlomą koncesiją, tektų keisti įstatymus. Bet ir direkcija, ir ministerija tam prieštarautų.

Vyriausybės kanceliarijos patarėjas susisiekimo klausimais Paulius Girčys teigia, kad kasdien politikus ir pareigūnus pasiekia šimtai įvairių laiškų, projektų, pasiūlymų. "Tas, apie kurį čia dabar kalbame, yra vienas iš jų. Tokių vadinamųjų dokumentų matome labai daug. Tačiau tik labai nedidelė dalis jų, tik tie, kurie po ekspertizių ir derinimų pripažįstami naudingais, vėliau pavirsta tikraisiais teisės aktais", - sakė P.Girčys.

"Tas projektas net nepradėtas derinti. Ir vargu ar kada nors bus pradėtas, nes labai jau keista jo pateikimo forma – kažkokie anoniminiai, nesuderinti su veikiančiais įstatymais pasiūlymai. Todėl iš to projekto neturėtų gimti joks Vyriausybės nutarimas ar analogiškas teisės aktas", - tvirtino patarėjas.

Premjeras Gediminas Kirkilas irgi nepatvirtina žinių, kad Vyriausybėje galėtų būti svarstomas parengtasis anoniminis projektas. "Tai yra gandai, kurie, manau, buvo išmesti prieš pat rinkimus. Tai čia yra netiesa, mes tokių projektų nesvarstom", - sakė jis. Tačiau premjeras nepaneigė, kad projektas buvo kai kurių politikų ir pareigūnų peržiūrėtas. Jis taip pat negalėjo paneigti, kad SBA taikosi ar gali ateityje taikytis į automobilių kelių rinką ir tam pasitelkti politikus ar aukštus pareigūnus.

Biudžetas auga

Maždaug prieš metus buvo viešai suabejota automobilių kelių tiesimo, remonto ir priežiūros rinkos skaidrumu Lietuvoje. Tačiau tuomet Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba pareiškė neturinčios priekaištų viešųjų pirkimų konkursams šioje srityje. Taip pat pareikšta, kad ES pinigai keliams Lietuvoje įsisavinami pakankamai gerai.

Abejonių dėl skaidrumo kelių priežiūros srityje kilo po to, kai buvo pranešta, kad Automobilių kelių direkcijos skelbiamus konkursus laimi vis tos pačios keturios bendrovės - "Panevėžio keliai", "Kauno tiltai", "Šiaulių plentas" ir "Alkesta". Tai esą užprogramuota konkurso sąlygose, kuriose reikalaujama, kad pretendentai per trejus metus turi būti įvykdę bent tris sutartis tvarkydami tokius objektus, nes taip užkertamas kelias smulkioms bendrovėms į pelningus projektus.

Ir nors esminių problemų tuomet po tyrimo nebuvo rasta, tačiau pareikalauta panaikinti bendrovių "Šiaulių plentas" ir "Kauno tiltai" sudarytą konsorciumą "Tiltra".

Lietuvos keliams prižiūrėti 2006 metais skirta 1,288 mlrd. litų, pernai – 1,211 mlrd. litų, šiemet – 1,44 mlrd. litų. Kitų metų Automobilių kelių direkcijos biudžetas, įskaitant ES lėšas, sudarys apie 1,5 mlrd. litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų