Seimas pirmą kartą apsvarstė pataisas, kuriomis siūloma krašto apsaugai šiemet papildomai skirti 130 mln. litų: 85 mln. litų bus skirta iš biudžeto, o dar 45 mln. litų - iš Privatizavimo fondo. Dėl to biudžeto deficitas didės 20 mln. litų

Seimas, apsvarstęs 2014 metų biudžeto įstatymo pataisas, antradienį nutarė dėl jų apsispręsti ketvirtadienį.

Apie 65 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš padidėjusių akcizų pajamų, 20 mln. litų - didinant valstybės skolą, o dar 45 mln. litų rasta Privatizavimo fonde, gavus anksčiau depozite laikytas Vokietijos koncerno E.ON lėšas už „Lietuvos dujų“ akcijas, įsigytas 2002 metais.

Konservatorė Rasa Juknevičienė vylėsi, kad lėšos „pasieks tas krašto apsaugos sritis, kam labiausiai reikia“.

„Šiandien krašto gynybos finansavimo klausimas yra suprantamas kaip prioritetas. (...) Tikiuosi, kad pinigai ras tą panaudojimą, kokio būtiniausiai šiandien reikia“, - teigė R.Juknevičienė.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad įstojusi į NATO, Lietuva buvo pasijutusi per daug saugi, tačiau Ukrainos įvykiai parodė, kad negalima taip jaustis.

„Reikia suprasti, kad mūsų saugumas anaiptol nėra toks jau didelis ir tas nusiraminimas ir saugumo jausmas buvo niekuo nepagrįstas“, - teigė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra teigęs, kad papildomos lėšos reikalingos kariuomenės pajėgumų atkūrimui, įsipareigojimų NATO sąjungininkams vykdymui ir investicijų projektams. Numatoma įsigyti nešiojamąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas, vidutinio nuotolio valdomą prieštankinės gynybos sistemą.

Taip pat ketinama įsigyti ryšių, transporto priemonių sausumos pajėgoms bei specialios įrangos karinėms oro pajėgoms, bus plėtojama poligonų infrastruktūra. Pasak ministro, šios priemonės sudarys tinkamas sąlygas koviniam rengimui užtikrinant veiksmingą Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų dalyvavimą bendruose mokymuose ir pratybose.

Gynybos biudžetas didinamas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.