Rugpjūčio vidurys, tad dienos trukmė sparčiai trumpėja (4–5 minutėmis per parą), taip pat mažėja ir atkeliaujančios Saulės energijos kiekis į Lietuvos paviršių. Šiuo metu dienos ilgumas yra beveik toks pat, koks buvo gegužės 1 d., nors dabar vidutinė oro temperatūra yra aukštesnė už buvusią gegužės mėnesio pradžioje. 

Tiesa, anot docento, ne visada paviršių pasiekiantis Saulės energijos kiekis gerai koreliuoja su vidutine oro temperatūra konkrečioje vietoje. Tam dažnai įtakos turi vyraujančios oro masės hidroterminės savybės, debesų kiekis, paklotinio paviršiaus drėgnumas ir kiti veiksniai. 

„Šįmet Lietuvoje pirma rugpjūčio mėnesio pusė truputį vėsesnė už klimatinį vidurkį ir pagal termines sąlygas panaši į praėjusių metų (2024) oro temperatūros kaitą. Tačiau pernai antra rugpjūčio mėnesio pusė buvo gerokai šiltesnė už normą, ypač mėnesio gale. Tai nebūtinai turi pasikartoti ir šįmet. Tokią asimetrinę oro temperatūros kaitą paprastai lemia specifinės atmosferos cirkuliacijos sąlygos“, – teigė G. Stankūnavičius.

Pernai antroje rugpjūčio mėnesio pusėje virš Rytų Europos ilgai laikėsi beveik stacionarus aukštuminis gūbrys, o virš Islandijos–Grenlandijos regiono – anomaliai gilus slėnis. Šios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos buvo palankios tropinių oro masių prasiskverbimui į Baltijos regioną. Šįmet tokios tokios palankios sąlygos kol kas buvo virš Vakarų ir Pietų Europos. 

„Tiesa, tropinės kilmės oro masė vienai dienai (rytoj, per Žolines) aplankys ir Lietuvą, tačiau dėl greitai kintančių atmosferos cirkuliacijos sąlygų jau kitą dieną bus nustumta į pietryčius ir grįš normalūs ar šiek tiek vėsesni už normą orai. O Vakarų ir Pietų Europoje karšti ir labai karšti orai dar laikysis ir kitą savaitę“, – skelbė docentas. 

Anticiklonas, kuris ketvirtadienį yra virš Baltijos regiono, jau penktadienį ims trauktis į rytus, o iš vakarų ir šiaurės vakarų link Lietuvos artės atmosferos frontas. Šeštadienio ryte jis jau bus virš Vidurio Lietuvos ir sausi bei šilti orai keisis į debesuotus ir lietingus, vietomis su perkūnija. Šeštadienį oro temperatūra sumažės (lyginant su penktadieniu) 2–4 laipsniais, o sekmadienį – dar 3–5 laipsniais ir maksimali dienos oro temperatūra tesieks 16–21 laipsnį. Tuo pat metu virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono stiprės anticiklonas, kuris aukštesniuose sluoksniuose virš Lietuvos lems šiaurinių krypčių oro pernašą. Trumpalaikis nedidelis lietus (vietomis su perkūnija) ypač rytiniuose rajonuose kitą savaitę prognozuojamas beveik kasdien. Naktimis oro temperatūra kris iki 11–16 laipsnių šilumos, dienomis kils iki 18–23 laipsnių šilumos. Pajūryje paros oro temperatūros svyravimai bus mažesni: naktimis 13–18, dienomis – 16 –21 laipsnis šilumos. 

„Antroje kitos savaitės pusėje Lietuvą turėtų pasiekti negilus ciklonas, tačiau nei jo trajektorijos, nei intensyvumo prognozės dar nėra labai patikimos. Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad terminiai skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos išliks iki šio mėnesio pabaigos: vidutinė oro temperatūra vakaruose bus vienu keliais laipsniais aukštesnė, o rytuose – žemesnė už normą. Kritulių erdvinis pasiskirstymas ne toks ryškus – daugiau artimas klimatiniam: Pietų Europoje (išskyrus Alpių regioną) vyraus sausi, Šiaurės Europoje – drėgni orai (išskyrus Islandiją ir atskiras Britų salyno dalis). Vėsesni nei įprastai orai prognozuojami ir pirmomis rugsėjo dienomis“, – teigė docentas.

Anot jo, dabar pats tropinių sūkurių formavimosi darbymetis virš Šiaurės pusrutulio tropinių akvatorijų. „Paprastai tai tos akvatorijos į šiaurę nuo ekvatoriaus, kuriose rugpjūčio mėnesį vandens paviršiaus temperatūra siekia ar viršija 27 laipsnius, bet didesnė tokių sūkurių formavimosi tikimybė ten, kur ji viršija 29 laipsnius. Tai Šiaurės tropinio Atlanto pietvakarinė dalis, Ramiojo vandenyno tropinės dalies vakarinė dalis ir Ramiojo vandenyno akvatorijos prie Centrinės Amerikos krantų. Šiandien Šiaurės pusrutulyje yra fiksuoti keturi sūkuriai: du Atlanto ir du Ramiojo vandenyno sektoriuose. Nei vienas jų pagal intensyvumą dabar neatitinka uragano kategorijos, tačiau tropinė audra „Erin“, kuri dabar yra apie 1000 km į rytus nuo Mažųjų Antilų salų, prognozuojama jau sekmadienį sustiprės iki trečios kategorijos uragano ir keliaus link Bahamų salų. Vėliau jis po truputį turėtų artėti prie JAV pakrantės, bet, greičiausiai, jos nesieks. Klausimas, o ko mums turėtų rūpėti šie nutolę nuo mūsų regiono sūkuriai? Silpni sūkuriai, greičiausiai, neturėtų mums jokios įtakos, tačiau stiprūs gali sujaukti nusistovėjusį pastovių vėjų (pavyzdžiui, pasatų) lauką, trumpam perskirstyti šilumos ir drėgmės srautus, kas vėliau turėtų įtakos didelio masto atmosferos slėgio laukų struktūrai“, – teigė jis.