Po Latviją sukrėtusios tragedijos, kai įgriuvus "Maximos" parduotuvės stogui žuvo pusšimtis žmonių, privertė sureaguoti ir Vidaus reikalų ministeriją. Pastaroji nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD)  per savaitę patikrinti Lietuvos prekybos centrų ir visuomeninių objektų saugumą. Vakar paskelbti tikrinimo rezultatai: iš 402 patikrintų statinių 54 nustatyti tam tikri priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai. Kokie tai pastatai ir kam jie priklauso ar nuomojami, neatskleista. Šios akcijos organizatoriai neslepia: tikrinant didžiausias dėmesys buvo atkreiptas į evakuacijos kelius – ar jie yra tinkamai pažymėti, ar nėra užkrauti, neuždaryti išėjimai ten, kur priklauso, ar veikia visos aktyvios gaisrų aptikimo ir gesinimo sistemos.

Mokslininkai tokį patikrinimą vadina butaforiniu – pastatas Rygoje sugriuvo tikrai ne dėl to, kad buvo užgriozdinti evakuacijos keliai ar nesuveikė gesinimo sistemos. "Turi būti tikrinamas statinio stabilumas iš mechaninės pusės, pradedant nuo pamatų ir baigiant laikančiosiomis konstrukcijomis", – sako Kauno technologijos universiteto Teorinės mechanikos katedros vedėjas profesorius Vitalijus Volkovas.

– Kokios, jūsų vertinimu, parduotuvės Latvijoje griuvimo priežastys?

– Sunku vertinti, nežinant detalių. Jei įvyko tai, apie ką rašė spauda, kad buvo ketinama įrengti sodą ar parką ant parduotuvės stogo, tai keistas atrodo projektuotojo vaidmuo. Nejau jis iš naujo nepaskaičiavo ir nenustatė, kokį svorį gali atlaikyti pastato stogas? Galima rasti aibę technologinių ir projektinių priežasčių, kodėl stogas įgriuvo. Kita vertus, nemanau, kad ten dirbo tokie neatsakingi žmonės, kurie nesugebėjo apskaičiuoti apkrovų. Teko matyti, kad tragedijos vietoje ekspertai rankose varto varžtus ir sujungimo elementus, kurie galimai padaryti iš nekokybiško plieno. Tokius dalykus išsiaiškins ekspertizė – jie bus tiriami tempimo mašinomis ir bus nustatyti jų atsparumo parametrai, tada ir paaiškės tikroji nelaimės priežastis.

Daug metų dirbu su monitoringo sistemomis, nemažai teko dirbti ir su kosminėmis technologijomis. Čia galioja viena taisyklė – kiekvienam nutikimui nebūna vienos priežasties. Dažniausiai tai būna kompleksas priežasčių, kai kiekviena jų atskirai nepriveda prie didelių, o galbūt ir skaudžių padarinių. Ko gero, ir šiuo atveju taip nutiko. Tiek varžtai, krūvis, tiek medžiagų sukrovimas į vieną vietą, blogas apskaičiavimas, žmogiškasis faktorius, skubios statybos – viskas kartu galėjo nulemti tragediją.

– Vakar gauti PAGD Lietuvos didžiųjų prekybos centrų tikrinimo rezultatai. Ar jie gali padėti apsisaugoti nuo analogiško atvejo?

– Juk ten viską tikrina gaisrininkai! Jie gali paskelbti, kad gaisrinės sistemos yra tvarkingos, patikrinus jos suveikia ir kaukia, paskirti atsakingi už saugą žmonės viską žino, atsarginiai išėjimai neužgriozdinti, plaktukai pakabinti prie langų ir rasta tik 0,01 proc. pažeidimo. Vis dėlto tai, apie ką reikėtų kalbėti ir daryti, –  visai kiti dalykai. Čia turi būti tikrinamas statinio stabilumas iš mechaninės pusės, pradedant nuo pamatų ir baigiant laikančiosiomis konstrukcijomis.

Jei pastarosios svorį gali atlaikyti, tai to nepavyks padaryti pastato pamatui, kuris jau gali būti pavažiavęs į šoną. Tokioje ekspertizėje – galybė dalykų. Tokį vieną statinį, kaip prekybos centras, patikrinti reikia mažiausiai dviejų mėnesių, o ne savaitės. Reikėtų tirti techninę pusę – ar pastate yra besivystančių defektų, ir jis tampa po truputėlį nestabilus. Jiems užfiksuoti reikėtų turėti specialius instrumentus ir prietaisus, kurie padėtų išvengti nelaimės. Tendencingas pastato konstrukcijos pasikeitimas gali byloti apie pavojų, tačiau šį procesą reikėtų stebėti ir imtis priemonių.

Panašių įvykių yra buvę ir kitur pasaulyje. Specialūs jutikliai naudojami Kanadoje, kur gausu sniego ir baiminamasi, kad stogai gali neatlaikyti ledo ir sniego dangos. Panašios sistemos montuojamos ir JAV, ant Čikagoje statomų ir jau stovinčių dangoraižių. Nežinau, ar tokios technologijos taikomos Vilniaus dangoraižiams, tačiau apie tokius saugumo standartus labai rimtai kalbama Klaipėdoje. Svarstoma, ar šio miesto uostui nereikėtų GPS sistema paremtos technologijos, kuri rodytų, kaip molu slysta ir jį veikia bangos.

Šios technologijos sudėtingos – tai ne tas pats, kas pasikabinti dūmų signalizaciją palubėje. Dėl jų neturėjimo nereikėtų kaltinti "Maximos" savininkų. Tačiau neiti šiuo saugumo stiprinimo keliu taip pat negalima. Deja, aiškiai matyti, kad yra tam tikrų, visiškai priešingų interesų statybų sektoriuje – statybininkai užsakovų skubinami pabaigti statybas kuo greičiau, projektuotojai – kuo greičiau ir pigiau suprojektuoti. Dėl to kenčia ir kokybė.

– Pasigirdo nuomonė, kad signalizacija sugriuvusioje parduotuvėje Rygoje suveikė būtent dėl to, kad pastatas ėmė deformuotis?

– Esame sukūrę prototipą daugiakanalės monitoringo sistemos, kuria galima išmatuoti deformacijas, vibracijas, temperatūras, pastato poslinkius pastatuose. Mūsų sukurtais pastatų padėties stebėjimo prietaisais naudojasi ne viena įmonė. Jų galima rasti ir Kauno hidroelektrinėje esančiose naujose turbinose. Be abejo, mūsų šalyje yra daug naujų objektų, kuriems reikėtų tokių monitoringo sistemų, į tokios sistemos sumontavimą, kuri stebėtų pastato deformaciją, net neatkreipiama dėmesio. Tam yra įvairių priežasčių – galima pasiteisinti, kad mūsų statybos įstatymai to ir nereikalauja.

Neseniai vienoje Kauno įmonių ant kolonos uždėjome specialius daviklius, o virš jos, kitame aukšte pravažiavo autokrautuvas. Rezultatai buvo akivaizdūs – kolonos deformacija buvo akivaizdi, tačiau neviršijo leistino dydžio. Bet kokiame pastate, sumontavus tokius daviklius, galime nustatyti ir ribinį deformacijos dydį, kurį viršijus pastatas sugriūtų. Teoriškai, sugriuvusiame prekybos centre atliekant darbus būtų užtekę žvilgtelėti į toko daviklio rodmenis ir būtų aišku, kad pastatas deformuojasi ir laukia katastrofa.

– Jūsų siūlomos technologijos gali išgelbėti ne vieną gyvybę, tačiau ar mokslininkai sulaukia verslininkų skambučių?

– Po šio rezonansinio įvykio gal kas ir pagalvos apie tokią galimybę. Daugiakanalės monitoringo sistemos prototipą kūrėme dvejus metus, tačiau mus domino moksliniai klausimai. Be abejo, stebėjome ir domėjomės analogiškais projektais bei produktais užsienyje. Jų pasiūla yra nemaža, tačiau jei atsirastų besidominčiųjų, visada esame pasiruošę padėti. Be abejo, šie produktai tikrai nėra pigūs ir ne kiekvienas verslininkas tai sau gali leisti. Būtų, ko gero, nelogiška tokias monitoringo sistemas taikyti kiekvienam pastatui – pirma reikėtų reikalauti geresnės statybų ir projektavimo kontrolės.