Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos Bankų Asociacijos vadove Eivile Čipkute.

– Ar į pavedimo paskirtį galime rašyti bet kokius žodžius, kartais net juokelius?

– Na, pasitaiko visko, tačiau pavedimo paskirtyje turėtų būti nurodyta konkreti pavedimo paskirtis. Pavedimas yra dokumentas ir jo paskirtis yra labai svarbi. Taip į jį reikėtų ir žiūrėti, t. y. nurodyti tiksliai ir aiškiai, kam jis skirtas. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai žmonės pajuokauja, ir tada bankui gali kilti klausimų. Bankai bei kitos kredito įstaigos privalo laikytis pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo taisyklių, todėl jie privalo tikrinti visus mokėjimus. Ypač jei kyla įtarimas, kad mokėjimas galėtų būti susijęs su nelegaliomis paslaugomis, prekėmis arba, pavyzdžiui, ginklais.

– Ar esate girdėjusi apie kokius nors nekaltus arba juokingus pavadinimus, kuriuos žmonės nurodo mokėjimo paskirtyje?

– Taip, pasitaiko tų kuriozų. Pavyzdžiui, yra muzikos festivalis „Granatos“ ir kažkas parašė „už granatas“, o tai sutampa su sprogmenų pavadinimu. Kitas pavyzdys būtų „sex, drugs and rock'n'roll“ – tai garsios dainos pavadinimas, kuris tapo posakiu, ir žmonės kartais jį naudoja mokėjimo paskirtyje. Kai kurie žodžiai gali užstrigti bankų sistemose kaip įtartini.

– Kodėl mažiau juokingi žodžiai, tokie kaip „dovana“, „skola“, „sau“, gali sukelti įtarimų?

– Nėra vieno bendro sąrašo, tačiau kiekviena kredito įstaiga gali turėti savo vidinius sąrašus, į kuriuos įtraukti ne tik lietuviški, bet ir kitų kalbų žodžiai. Todėl sunku pasakyti konkrečiai, kurie žodžiai gali sukelti įtarimą – tai gali būti ir žodžių kombinacijos. Tačiau pagrindinis patarimas – žiūrėti į mokėjimo pavedimą ir jo paskirtį kaip į dokumentą ir jį atitinkamai pildyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kam gali sukelti rūpesčių toks neatsakingas sprendimas pajuokauti pavedimo paskirtyje – pinigų pervedėjui ar gavėjui?

– Na, visų pirma, pervedėjui, nes jam gali tekti atsakyti į banko užduotus klausimus. Tai kartais nutinka – žmonės gauna klausimų, atsako į juos, ir viskas gerai. Tačiau taip pat gali būti ir gavėjas, nes bankas neturi teisės vykdyti pavedimų, kurie galimai susiję su nelegalia veikla.

– Kai kurie lietuviai teigia, kad vien atsakymų bankui neužteko – jie turėjo susitikti su mokesčių inspekcijos specialistais ir net teisėsaugos atstovais, nes banko pateikti klausimai galbūt neįtikino.

– Tos situacijos gali būti įvairios, bet teisės aktai labai griežtai reguliuoja, kokią informaciją ir kokiomis aplinkybėmis teisėsaugos institucijos gali gauti iš kredito įstaigų. Informacija nėra automatiškai siunčiama. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcija gauna duomenis apie visas atidaromas ir uždaromas sąskaitas, metinę lėšų apyvartą ir metinį likutį, jei tam tikros sumos yra viršytos. Kitos teisėsaugos institucijos taip pat turi savo įgaliojimus, tačiau visa tai griežtai apibrėžta teisės aktuose.

– Ir kas vyksta su mūsų pavedimu, jei nusprendžiame pajuokauti arba įrašome tuos nekaltus žodžius? Kartais gal iš tikrųjų padovanojome kelis eurus. Sąskaitoje tie pinigai gali būti įšaldyti, bet turbūt panikuoti nereikėtų?

– Ne. Jei jau taip nutiko, bus pateikti klausimai, tiesiog į juos sąžiningai atsakyti. Kuo greičiau atsakysite, tuo greičiau tie pinigai pasieks gavėjo sąskaitą arba grįš į jūsų sąskaitą.

– Kadangi pervedant pinigus tas laukelis privalomas, gal bankai svarsto kažkaip kitaip į tai žiūrėti, kaip į rekomenduojamą laukelį?

– Čia yra ne Lietuvoje sugalvotas laukelis, o tarptautinis standartas. Galbūt įmokos kodas ten nurodomas ir institucijos naudoja jį. Bet galima jį ir laisva forma užpildyti pervedant pinigus draugams ar savo vaikui.