Valstybinei kultūros paveldo komisijai lieka vadovauti Gražina Drėmaitė, kai Seimas antradienį atmetė į jos vietą pasiūlyto Deivydo Rimkevičiaus kandidatūrą.

Iš pradžių atleidęs iš pareigų G.Drėmaitę pasibaigus jos kadencijai, vėliau per slaptą balsavimą Seimas nepritarė teisininko D.Rimkevičiaus skyrimui komisijos pirmininku. Už D.Rimkevičiaus kandidatūrą balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 59, susilaikė 19 parlamentarų.

Atmetus jo kandidatūrą, atmestas ir nutarimo projektas, kuriame kartu buvo įrašytas tiek G.Drėmaitės atleidimas, tiek D.Rimkevičiaus skyrimas. Pasisakydami prieš D.Rimkevičiaus kandidatūrą Seimo nariai daugiausiai priekaištavo dėl patirties kultūros paveldo srityje stokos.

„Jūs čia visokių kandidatų į įvairias pareigas esate matę, bet skirti mažiausios kvalifikacijos Paminklosaugos komisijos narį tos komisijos pirmininku… Jūs juk čia girdėjote, kaip jis iš tribūnos atsakinėjo. Jo visa paminklosauginė patirtis yra vieno puodo suklijavimas Valdovų rūmų teritorijoje, ir tai nesėkmingas, ir kelių vėliavų iškėlimas“, - apie D.Rimkevičiaus kandidatūrą kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės narys Naglis Puteikis.

Jo kolegė Aurelija Stancikienė pabrėžė, kad Kultūros paveldo komisija yra vienintelė šalyje institucija, kuriai suteiktos eksperto teisės patarti Vyriausybei ir Seimui.

„Aš neįsivaizduoju, kaip tokiai komisijai gali vadovauti žmogus, kad ir koks geras jis teisininkas būtų ar dar koks nors ten, nežinau, bet kaip gali vadovauti žmogus, kuris su paminklosauga draugavęs tiktai vasaros ekspedicijų metu, archeologinių kasinėjimų ekspedicijose sijojęs smėlį ir suradęs ten keletą šukių?“ - stebėjosi parlamentarė.

Kandidatą gynęs konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad būtų privalumas, jeigu paveldosaugos komisijai vadovautų teisininkas, nes dabar pasitaiko, kad paveldo specialistai nesugeba savo pozicijų apginti teismuose.

„Mes matome, kas atsitinka, kai Vilniuje aukštingumas yra pažeidžiamas, ir, be abejonės, tie žmonės, kurie tai daro sąmoningai, randa teisinių spragų ir pasiekia savo sprendimų įgyvendinimą. Tiesą sakant, dažnai komisija, kad ir kokie kompetentingi ten žmonės būtų, savo viršaus ne visada pasiekia. Taigi, teisininkas tikrai šiuo atveju nėra pašalinis žmogus šitoje srityje“, - kalbėjo parlamentaras.

„Kai mes prieš savaitę skyrėme lygių galimybių kontrolierę, ten kompetencijos neprireikė, čia dabar reikia kompetencijos. Pretendentas yra ne tik teisininkas, bet jis yra ir diplomuotas istorikas. (...) Tuo labiau, kad komisija tai nėra vienas žmogus, o tai yra grupė autoritetų mokslininkų, kurie ir iškėlė šio asmens kandidatūrą būti pirmininku“, - atkreipė dėmesį kitas konservatorius Vytautas Juozapaitis.

D.Rimkevičių skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininku pasiūlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. D.Rimkevičius turi istoriko ir teisininko išsilavinimą, yra dirbęs advokatu, ėjęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigas.

G.Drėmaitė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovauja nuo 2009 metų.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Jie skiriami ketveriems metams.

Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.