Lygiai prieš metus architektai su plakatais sustojo priešais Kauno paveldo sargų langus ir rėžė jiems į akis savo priekaištus. Tąkart juos išklausęs naujasis paveldosaugos vadas dabar dėkingas už šaltą sutiktuvių dušą.

Pernai balandžio 26 d. Rotušės aikštėje architektų pilietinė akcija surengta praėjus dviem savaitėms po to, kai laikinuoju Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėju buvo paskirtas teisininkas iš sostinės Svaigedas Stoškus. Architektai priešinosi jo paskyrimui teigdami, kad „Vilniaus biurokratija su paveldo sergėtojais baigia visai paralyžiuoti architektūros gyvastį Kaune“.

Minėtas renginys sutapo su S.Stoškaus gimtadieniu, taigi, netradicinę pažintį su Kauno architektų bendruomene jis atsimins visą gyvenimą. Praėjus pusmečiui, S.Stoškus tapo nuolatiniu padalinio vadovu. Atrodo, kad jaunas vyras ketina švęsti ne tik pirmąsias, bet ir antrąsias darbo Kaune metines.

– Nesiruošiate grįžti dirbti į Vilnių?

– Įsimylėjau Kauną. Man labai norisi judinti jį toliau. Lygiai prieš metus, per patį mano gimtadienį, architektai surengė mitingą. Man tai buvo tik į naudą, tikrai dėl to džiaugiuosi. Susitikome su architektais tokiomis aplinkybėmis. Dabar architektai juokauja, kad bus dar vienas mitingas – jei aš išeisiu iš šio darbo. Metai prabėgo labai greitai. Architektai iškentė mane metus, gal ir dar metus iškęs.

– Ar pavyko išnaikinti chaosą KPD Kauno teritoriniame padalinyje?

– Kur chaoso nėra? Jo yra visur. Ir pas mus rezultatų dar mažai. Kita vertus, per metus padaryti labai daug – neįmanoma, tai statybos, o ne morkų auginimas lysvėje. Reikia palaukti vienus, kitus metus.

– Vis dėlto Kauno padaliniui reikėjo atsinaujinimo?

– Visiems, kiekvienam iš mūsų reikia atsinaujinti, save prižiūrėti. Apsileisti galime labai greitai. Priekaištų galiu turėti ir sau, ir kolegoms. Visada norisi, kad būtų geriau. Kita vertus, kai kurių žmonių mąstymo pakeisti negali, ypač sunku su vyresnio amžiaus žmonėmis. Kartais su savo kolegomis iš tiesų reikia pakariauti. Vis mokau, kad negalima kabinėtis dėl smulkmenų, procedūrinių dalykų, kad svarbiausia – rezultatas.

– Ar per savo geranoriškumą netyčia neįkliuvote į spąstus?

– Buvo tokių atvejų, kad pas mane atėję žmonės viena šneka, kita daro. Kai vėliau pamatai projektą, susiimi už galvos! Neminėsiu tokių meluojančių architektų pavardžių. Jie, matyt, galvojo, kad niekas nepastebės... Būna ir taip, kad atnešamas projektas derinti, o nuvažiavus į vietą paaiškėja, kad statybos darbai jau seniai padaryti, nors mes dar tik sprendžiame, ar apskritai galima tai daryti. Kartą buvo įkišę pinigų į paduotą projektą. Įkišo, tai įkišo, išprašiau tą žmogų, ir viskas.

– Ar daug baudų skirta per šiuos metus už netinkamą paveldo priežiūrą?

– Neminėsiu pavardžių, bet viena bauda už savavališkas statybas siekė 40 tūkst. litų, tiesa, baudą skyrė statybų inspekcija. Vis dėlto mūsų tikslas nėra skirti kuo daugiau baudų. Baudos nerodo, kad gerai dirbi. Priešingai, tai rodo, kad pas tave yra netvarka. Gerai dirba tie, pas kuriuos nėra už ką skirti baudų. Baudimas yra kraštutinė priemonė.

– Kokios priemonės galėtų būti veiksmingos?

– Pavyzdžiui, užsienyje, kai kuriuose Lietuvos miestuose, labai pasiteisina meduolio ir bizūno principas. Kalbinu savivaldybės atstovus sukurti pastatų tvarkymo modelį. Savivaldybė turi surasti pinigų, pavyzdžiui, per savo įmonę, ir kompensuoti pastatų valdytojams dažus, išlaidas privalomiems tyrimams. Pastatų savininkai turėtų apmokėti pastato remonto darbus. Jei savininkai nesutiktų investuoti į remontą, tuomet būtų skiriamos baudos, didinamas nekilnojamojo turto mokestis. Žinoma, reikia ir savivaldybės noro prisidėti.

– Ar juntamas savivaldybės atstovų geranoriškumas?

– Atsižvelgiant į tai, kokie žmonės dirba savivaldybėje, kokie vadovauja seniūnijoms, Kauno miestas dar fantastiškai gerai stovi. Kai kurie iš jų – visiški beraščiai. Aišku, ne visi yra tokie. Yra labai pozityvių jaunosios kartos atstovų. Tačiau yra ir senoji, nueinanti karta, kuri nenori užleisti pozicijų. Tai visiškai prarūgę vadovai ir man dėl to labai gėda. Gaila, kad miestiečiai patiki tokiems miesto valdymo vadžias.

– Ką jie daro ne taip?

– Nėra iš jų jokių iniciatyvų. Jie tik teisinasi, kad reikia keisti įstatymus, kad paveldo Kaune per daug. Kažkodėl tie patys įstatymai netrukdo tvarkytis Klaipėdai, Kėdainiams, Druskininkams ir kitiems miestams. Ten užtenka ir pinigų, ir viso kito. Reikia tik turėti proto, smegenų. Ar norint išnaikinti ant namų stogų augančius medžius reikia keisti įstatymus, ar tam būtinos ES lėšos? Kiekviena seniūnija turėtų prižiūrėti tvarką savo teritorijoje. Juk yra nemažai ir savivaldybės bei Turto fondo apleistų pastatų. Būdamas seniūnas, turi būti tarsi šerifas. Aš, eidamas Kaune ir pamatęs numestą butelį ar kitą šiukšlę, ją pakeliu. Nesvarstau, kurios tai seniūnijos reikalas ir kas tą šiukšlę numetė. Elementaru – pakelk šiukšlę, būk miesto patriotas.

– Gal norėtumėt pats būti Kauno meras?

– Visų pirma, turėčiau būti registruotas Kauno miesto savivaldybėje. Be to, norint tapti meru, pirma reikia būti išrinktam miesto tarybos nariu. Žinoma, per partiją tapti miesto vadovu gali visi. Tačiau gaila, kad nėra tiesioginių mero rinkimų. Manau, kad kiekvienas kaunietis, eidamas gatve, turi jaustis miesto vadovu. Jei matai kokią netvarką, nereikia laukti ES lėšų, kad tai būtų sutvarkyta. Juk galima apsišluoti, apsiplauti, susitvarkyti fasadus. Labai didelį potencialą matau tarp jaunų žmonių, tačiau dažniausiai jie nėra sprendimus priimantys asmenys. Laimė, pirmų teigiamų postūmių yra. Pavyzdžiui, Miesto tvarkymo skyriui vadovauja jaunas žmogus – Aloyzas Pakalniškis. Tiesiog fantastika! Galima pavydėti, kaip jis dirba, kaip laksto, rūpinasi. Būtų dešimt tokių Pakalniškių, miestas iškart tai pajustų.

– Jei rankose atsidurtų burtų lazdelė ir taptumėt miesto vadovu, išvarytumėt senius ir priimtumėt į darbą savivaldybėje jaunimą?

– Būtent taip! Aišku, žmogus negali būti diskriminuojamas dėl amžiaus. Tačiau jei žmogus prarūgęs, mažaraštis. Valstybės tarnautojas atstovauja tūkstančiams miesto gyventojų, bet rašydamas su šiurkščiomis kalbos klaidomis daro gėdą. Kai kurie iš jų nemoka net kompiuteriu naudotis. Yra ir patriotų. Kauno miesto merui tikrai neturiu jokių priekaištų, jis dirba neblogai. Vis dėlto manau, kad daug problemų kelia tai, kad yra sudaromos koalicijos, reikia derėtis su partneriais. Vieni su kitais pešasi, barasi, vyksta susitarimai, ko iš darbo atleisti negalima. Žiūrint iš šono, man norėtųsi, kad būtų tiesioginiai mero rinkimai.

– Kokie atnaujinti arba nauji objektai artimiausiu metu papuoš Kauną?

– Deramės dėl vieno didelio korpuso statybos Lietuvos veterinarijos akademijos teritorijoje. Labai džiaugiuosi, kad bus statomas onkologijos priestatas Kauno klinikų teritorijoje, nes buvo iškilusi rizika, kad jo statybai skirti 100 mln. litų nuplauks. Girdėjau, kad ir „Merkurijaus“ klausimas turėtų pajudėti. „Respublikos“ viešbučio projektiniai pasiūlymai suderinti, renkami reikalingų institucijų parašai, kad galėtų būti patvirtintas detalusis planas. Labai teigiamai vertinu sveiką savivaldybės spaudimą „Respublikos“ savininkams: „Arba tvarkotės, arba atimsim.“

– Ar Kauno kultūros paveldui bus atseikėta ES pinigų?

– Iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų kultūrai ketinama skirtai apie 2,5 mlrd. litų. Tarp ministerijų vyksta tarpusavio mūšiai, kam kiek skirti. Esu apskaičiavęs, kad vien Kauno apskrityje paveldo poreikiams reikia bent 434 mln. litų. Manau, kad iš dalies galėtų būti finansuojami ir privatūs objektai. Paramos gali tikėtis tik tokie objektai, kurie generuos pridėtinę vertę.

Architektas Algimantas Kančas:

Per pastaruosius metus įvyko didelių pasikeitimų. Projektai pagaliau derinami Kaune, ne Vilniuje. Pradėjo judėti miesto centrinės dalies, Senamiesčio projektai – iki tol buvo visiškas paralyžius, viskas prasidėjo nuo vadinamojo stiklainio skandalo. Po to su plakatais pasitikome mums atsiųstą KPD vadą iš sostinės S.Stoškų. Dabar, jeigu jį išvežtų, su plakatais jį gintume. Jis tikrai konstruktyvus. Tai, kad S.Stoškus neturi architektūrinio išsilavinimo, pasirodo, dirbti KPD padalinio vadovo darbą netrukdo. Padalinyje yra atitinkamą išsilavinimą turinčių specialistų. Esminis dalykas – pozityvus vadovo mąstymas. Žinoma, pas mus dar toli gražu nėra taip, kaip užsienyje, kur su paveldu susiję dalykai yra apibrėžti ir aiškūs. Antai dabar Kauno architektai mobilizuoti ir sunerimę dėl rengiamo Naujamiesčio specialiojo plano. Prieš metus gavome bombą, kai buvo išplėstos saugomo Naujamiesčio ribos. Tikimės, kad nebus numesta dar vien bomba rengiant minėtą dokumentą. Po prieš metus surengtos pilietinės akcijos su architektais kalbamasi, tariamasi.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis:

Per šiuos metus radome bendrą kalbą su KPD Kauno teritorinio padalinio vadu. Diskusija, bendravimas vyksta. Projektų derinimas nebe toks aštrus, manau, kad turime būti dėkingi Kauno vadui S.Stoškui už iniciatyvą. Kita vertus, kai kurios problemos, kurios prieš metus buvo iškeltos per pilietinę akciją, išliko. Jos susijusios ne vien su Kaunu. Buvo iškeltas klausimas dėl kultūros paveldo ir statybos įstatymų tarpusavio nesuderinamumo, tačiau klausimas nepajudėjo. Suprantama, tai nėra lengvai išsprendžiama problema.