Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės, pirmą kartą surengta lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacija – tai dar vienas žingsnis jų darbo pripažinimo ir įvertinimo link.

„Kita vertus, kurtieji dabar galės rinktis vertėją pagal jo kvalifikaciją ir reikalauti atitinkamos vertimo kokybės“, – sako Socialinės aprėpties departamento direktorė V. Toleikienė.

„Siekiant, kad klausos negalią turintys žmonės galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, labai svarbu, jog jie ir su jais bendraujantys žmonės gautų profesionalias vertimo paslaugas, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. – Vertėjų atestacija ne tik leidžia įvertinti jų kvalifikaciją, bet ir skatina vertėjus nuolat tobulinti vertimo gebėjimus ir taip užtikrinti kuo geresnę vertimo kokybę teikiant vertimo paslaugas tiek kurtiesiems, tiek neturintiems klausos negalios žmonėms“.

Paraiškas dalyvauti atestacijoje pateikė 36 vertėjai, iš jų kvalifikacinius reikalavimus atitiko 27. Dviem suteikta vyriausiojo vertėjo, o 25 – vyresniojo vertėjo kvalifikacinė kategorija.

Gestų kalbos vertėjams gali būti suteikiamos trys vertėjų kvalifikacinės kategorijos: vyresniojo vertėjo, vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto.

Nustatant kvalifikacinę kategoriją, vertinamas vertėjo išsilavinimas, darbo stažas, darbo patirtis, profesinė vertimo kompetencija.

Gestų kalbos vertėjų atestaciją vykdė Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos komisija, sudaryta iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos, Vilniaus kolegijos, VšĮ Surdologijos centro bei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų.

Lietuvoje veikia penki gestų kalbos vertėjų centrai, teikiantys gestų kalbos vertėjų paslaugas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskrityse.