„Mums reikia visoms institucijoms kartu susėsti ir nuspręsti, kad tai yra nacionalinis Lietuvos valstybės ateities ir saugumo klausimas. Ir aš manau, tada iš karto atsiras ir kiti sprendimai“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo D. Henke.
„Tiesiog reikia plėsti tuos išimtinius atvejus, kurių jau dabar yra 11. (...) Čia jau teisininkai turi pasakyti, kad kuo mažiau prarastume piliečių“, – pridūrė ji.
Taip D. Henke kalbėjo po pirmadienį vykusio pirmojo naujos sudėties Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijos posėdžio, kuriame buvo aptartas valstybės ryšio su diaspora stiprinimas.
Kaip rašė BNS, Seimo ir PLB komisija siūlymą Lietuvos pilietybės išsaugojimą pripažinti nacionalinio saugumo klausimu iškėlė pernai spalį. D. Henke tuomet sakė, kad tai leistų prašyti Konstitucinio Teismo (KT) peržiūrėti savo doktriną dėl dvigubos pilietybės.
„Iš tiesų tikėsiu, kad grįšime mes dar prie to klausimo labai individualiai su teisininkais ir ieškosime sprendimų. Ir, beje, ir prezidentas čia turi tam tikrą įtaką“, – nacionaliniam transliuotojui sakė D. Henke.
Taip ji atsakė paklausta, ar pirmadienio posėdyje išgirdo, kad dviguba pilietybė yra nacionalinės svarbos klausimas.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Dėl to emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
KT yra išaiškinęs, kad šią nuostatą galima pakeisti tik referendumu.
Lietuvoje ir užsienyje vyko jau du referendumai, siekiant pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę daugiau asmenų turėti dvigubą pilietybę. Abu kartus pritarta šiam tikslui, tačiau abu referendumai neįvyko, nes juose nedalyvavo būtinas minimalus piliečių skaičius.
Ketvirtai kadencijai PLB valdybos pirmininke pernai liepą perrinkta D. Henke tuomet sakė, kad daugybinės pilietybės klausimą reikia spręsti keičiant galiojančius teisės aktus, o ne rengiant trečią referendumą.
Naujausi komentarai