Kitas savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje.
Niekas nereikalauja atšaukti tvarkos
Kito sekmadienio, kovo 27-osios, naktį, 3 valandą laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus pasuktos viena valanda į priekį.
Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį - iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 valandą ryto laikrodžius reikės pasukti vieną valandą atgal.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta prieš dešimtmetį. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, kol ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo.
Direktyvoje pabrėžta būtinybė, kad sezoninis laikas būtų taikomas visoje ES teritorijoje, tai yra faktiškai neleidžiama atskirai bendrijos valstybei jo atsisakyti. Aiškinama, kad laiko kaitaliojimas turi esminės įtakos energetikos, transporto ir kitų ekonomikos sričių darbui.
2007 metais Europos Komisija surinko visų tuometinių ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nuomones apie vasaros laiko režimo poveikį. „Nei viena valstybė narė neprašo keisti dabartinės padėties“, - rašoma Komisijos ataskaitoje.
Rusija atsisakys rodyklių sukinėjimo
Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių. Tiesa, kai kurios ima atsisakyti vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo. Tarp tokių valstybių šiemet atsidurs ir Lietuvai kaimyninė Rusija.
Šių metų pradžioje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad kovo pabaigoje šalis paskutinį kartą įves vasaros laiką ir jo jau nebeatsisakys spalio mėnesį, kai reikės laikrodžius sukti atgal.
Todėl nuo šiol Lietuvos ir Maskvos laikas vasaros sezonu, kaip ir iki šiol, skirsis viena valanda (Maskvoje – viena valanda daugiau, nei Vilniuje), o nuo spalio iki kovo – dviem valandomis (Maskvoje bus dviem valandomis daugiau, nei Vilniuje).
Tarp Lietuvos ir Lenkijos „suspaustoje“ Kaliningrado srityje vasarą laikas sutaps su kaimyninėmis valstybėmis, priklausančiomis ES, o žiemos metu skirsis – bus viena valanda daugiau, nei Lietuvoje ar Lenkijoje.
Pasiūlė dar B.Franklinas
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais.
Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.
Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.
Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta dar 1980-aisiais.
Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.
Pateikiame visą Europos Komisijos dokumentą, kuriuo remiantis visoje ES yra taikomas sezoninis laikas:
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
Briuselis, 2007.11.23
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
PAGRINDINIAI FAKTAI
2001 m. sausio 19 d. Taryba ir Europos Parlamentas kartu priėmė direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Direktyvos 5 straipsnyje nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie direktyvos nuostatų poveikį atitinkamiems sektoriams. 5 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ataskaita rengiama remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija, kurią jos pateikia ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 30 d.
Šis komunikatas – tai ataskaita, kurią privaloma pateikti pagal minėtos Direktyvos 5 straipsnį.
1. EUROPOS TEISĖS AKTŲ ISTORIJA
Dauguma valstybių narių vasaros laiką įvedė aštuntajame dešimtmetyje, kitos šios priemonės ėmėsi daug anksčiau ir taikė ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį.
Pirmojoje 1980 m. liepos 22 d. direktyvoje , kuri įsigaliojo 1981 m., buvo nustatyta tik bendra vasaros laiko taikymo pradžios data. Vėlesnėse direktyvose buvo nustatyta viena bendra vasaros laiko taikymo pradžios – paskutinis kovo sekmadienis – data ir dvi pabaigos datos: viena – paskutinis rugsėjo sekmadienis, kurią taikė žemyninės Europos valstybės, o kita – 4-asis spalio sekmadienis, kurią taikė Jungtinė Karalystė ir Airija. Tokia padėtis išliko iki buvo priimta 1994 m. gegužės 30 d. 7-oji Direktyva, kurioje pirmą kartą buvo nustatyta bendra pabaigos data, t. y. paskutinis spalio sekmadienis, ir kuri įsigaliojo nuo 1996 m.
Praėjus 16 metų nuo 1-osios direktyvos priėmimo šia direktyva pagaliau buvo visiškai suderintas kalendorius. Aštuntąja 1997 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva buvo pratęstas septintosios direktyvos nuostatų galiojimas ketveriems metams (nuo 1998 m. iki 2001 m. imtinai).
Galiausiai dabartine direktyva buvo pratęstas aštuntosios direktyvos nuostatų galiojimas, tačiau ji nuo pirmesnių direktyvų skiriasi tuo, kad galiojimas pratęstas neribotam laikotarpiui. Kaip aiškinama direktyvos konstatuojamosiose dalyse, tam tikrų sektorių gera veikla priklauso nuo tvaraus ilgalaikio programavimo. Tačiau taip pat sakoma, kad reikėtų stebėti direktyvos taikymą remiantis Komisijos ataskaita.
2. KOMISIJOS IŠSAMIOS VASAROS LAIKO POVEIKIO ANALIZĖS SANTRAUKA
Prieš teikdama devintosios direktyvos pasiūlymą, Komisija išsamiai įvertino vasaros laiko Europos Sąjungos valstybėse narėse poveikį, t. y. laiko keitimo du kartus per metus ir fakto, kad rytais būna tamsiau, o vakarais šviesiau, poveikį.
Nepriklausomas konsultantas tyrimą atliko. Konsultanto užduotis buvo atsižvelgti į skirtingus tyrimus, atliktus šioje srityje Bendrijos ir nacionaliniu mastu, apklausti įvairių susijusių sričių ekspertus, konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis bei valstybėmis narėmis ir galiausiai pateikti išvadas bei parengti rekomendacijas remiantis atliktais tyrimais ir analize.
Pateikiama tokia pagrindinių šiuo tyrimu grindžiamų Komisijos išvadų, išdėstytų dabartinės direktyvos pasiūlyme, santrauka:
1. Daugiau kaip 20 metų po pirmosios direktyvos šioje srityje priėmimo didžiausią poveikį patiriantys ekonomikos sektoriai, kaip antai žemės ūkis, turizmas ir transportas , vasaros laiką integravo į savo veiklą ir dėl jo egzistavimo nekelia klausimų.
2. Kalbant apie transportą , visiškai suderinus kalendorių pavyko pašalinti didžiausias kliūtis, kurios kildavo praeityje.
3. Vasaros laikas suteikia palankias sąlygas vakare leisti laisvalaikį patogiau, nes natūralus apšvietimas trunka ilgiau.
4. Kadangi šioje srityje atliekami tyrimai yra prieštaringi, neįmanoma padaryti pagrįstų išvadų apie vasaros laiko poveikį aplinkai . Šis teiginys visų pirma taikomas klausimui, ar vasaros laikas lemia ozono susidarymo padidėjimą arba sumažėjimą palyginti su padėtimi, jei laikas nebūtų kaitaliojamas.
5. Vasaros laikas padeda taupyti energiją , kadangi vakarais sunaudojama mažiau elektros energijos, nes yra šviesiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad energijos suvartojimas padidėja dėl šildymo rytais kai keičiasi laikas, be to, padidėja kuro suvartojimas, nes šviesiais vakarais gali padidėti eismas. Be to, sunku nustatyti faktiškai sutaupytą kiekį, kuris bet kokiu atveju yra santykinai nedidelis.
6. Dauguma vasaros laiko poveikio sveikatai atvejų yra susiję su tuo, kad organizmas turi prisitaikyti prie laiko pokyčio kovo ir spalio mėnesį. Šiuo požiūriu specialistai, remdamiesi esamais moksliniais tyrimais ir žiniomis, sutartinai teigia, kad dauguma patiriamų sutrikimų yra trumpalaikiai ir nekelia pavojaus sveikatai.
7. Kalbant apie kelių eismo saugumą , kyla klausimas, ar tamsesni rytai, visų pirma pavasarį bei rudenį, ir šviesesni vakarai daro įtakos avarijų skaičiui. Nesant pakankamų duomenų ir veikiant kitiems veiksniams, kaip antai meteorologinės sąlygos, neįmanoma nustatyti aiškaus priežastinio ryšio tarp vasaros laiko ir avarijų skaičiaus.
Šio tyrimo išvadoms atnaujinti ir (arba) papildyti, jei reikia, būtų galima pasinaudoti valstybių narių pateikta informacija šiai ataskaitai rengti.
3. VASAROS LAIKO POVEIKIS – VALSTYBIŲ NARIŲ PATEIKTOS INFORMACIJOS SANTRAUKA
25 valstybės narės Komisijai pateikė pastabas apie vasaros laiko režimo poveikį. Kalbant apie kitas valstybes nares, Komisija daro prielaidą, kad tos šalys neturi konkrečios informacijos apie vasaros laiko poveikį.
Toliau pateikiama valstybių narių pateiktos informacijos santrauka:
3.1. Valstybių narių (VN) nuomonė apie dabartinę padėtį
Nė viena VN neprašo keisti dabartinės padėties. Dauguma valstybių narių pabrėžia, kad svarbu suderinti vasaros laiko kalendorių ES, visų pirma dėl transporto.
Belgija pasisako už dabartinės padėties išlaikymą arba, jei jis nebus išlaikytas, sutiktų ištisus metus taikyti vasaros laiką.
3.2. Poveikis labiausiai susijusiems ekonomikos sektoriams
Dauguma valstybių narių teigia, iš dalies remdamosi konsultacijų su sektorių atstovais rezultatais, kad jų šalyje nėra žymaus vasaros laiko poveikio labiausiai susijusiems ekonomikos sektoriams, kaip antai žemės ūkis, transportas ir turizmas, ženklų.
Latvijos turizmo ekspertai teigia, kad vasaros laikas daro teigiamą poveikį turizmui, jei pastebima, kad, pavyzdžiui, padidėja laisvalaikio produktų paklausa (dviračiai, valtys ir pan.).
Italija ataskaitoje teigia, kad statybos ir žemės ūkio sektoriams vasaros laikas daro teigiamą poveikį, ypač šalies pietuose, nes rytais būna ne taip karšta tuo pat metu, palyginti su situacija, jei nebūtų vasaros laiko.
Remiantis valstybių narių pateikta informacija galima daryti išvadą, kad dabartinės direktyvos pasiūlyme pateikta išvada nesikeičia: ekonomikos sektoriai vasaros laiką integravo į savo veiklą.
3.3. Nauji tyrimai
Kelios valstybės narės pranešė apie naujausius kiekybinius tyrimus. Šie tyrimai susiję su vasaros laiko poveikiu energijos vartojimui, kelių eismo saugumui ir sveikatai.
Energija
Bulgarijoje elektros tinklų operatorius atliko pastaruosius trejus metus apimančius statistinius tyrimus, kurie parodė, kad nenaudojant dirbtinio apšvietimo sutaupyta 20,5 GWh energijos per metus, t. y. maždaug 0,01 % visos šalyje 2005 m. suvartotos energijos.
2006 m. Prancūzijoje atliktu tyrimu buvo lyginama, pasitelkus simuliacijos metodą, esama padėtis ir padėtis, jei nebūtų vasaros laiko. Tyrimu įrodyta, kad dėl vasaros laiko sutaupyta 684 GWh energijos (apšvietimas ir oro gaivinimas) ir suvartota 14 GWh daugiau šilumos, o tai reiškia, kad sutaupyta 0,014 % visos 2005 m. suvartotos energijos. Tyrimu taip pat nustatyta, kad mėnesiu anksčiau įvedus vasaros laiką būtų galima sutaupyti papildomai 45 GWh apšvietimui sunaudojamos energijos.
Slovėnijoje elektros tiekimo kompanijų atlikti įvairūs statistiniai tyrimai rodo, kad kovo ir spalio mėnesiais laiko keitimo poveikio elektros energijos suvartojimui nėra arba jis labai mažas.
Estijos statistiniai duomenys rodo, kad 2000 m. ir 2001 m., kai šioje šalyje vasaros laikas išimties tvarka nebuvo taikomas, namų ūkiai laikotarpiu nuo kovo iki spalio mėn. elektros energijos suvartodavo daugiau nei prieš ir po 2000–2001 m. laikotarpio. Tačiau skirtumas buvo mažesnis nei 10 %, o suvartojimo vasarą ir žiemą santykis buvo panašus į tų metų, kai vasaros laikas buvo taikomas, santykį.
2006 m. kovo mėn. pabaigoje Latvijoje buvo lyginamas elektros energijos suvartojimas ir maksimalus elektros tinklų sistemos apkrovimas prieš ir po laiko keitimo pavasarį. Nustatyta, kad šių dviejų parametrų pokyčiai yra nedideli.
Kipro pateiktoje ataskaitoje astronomų asociacija siūlo sutrumpinti vasaros laiko taikymo laikotarpį ir vasaros laiką taikyti tik nuo gegužės iki rugsėjo. Vasaros laikas būtų taikomas tais mėnesiais, kai diena trunka daugiau nei 12 valandų, išskyrus balandžio mėn., o vidutinė temperatūra yra daugiau kaip 24° C. Ataskaitoje tvirtinama, kad, palyginti su dabartine padėtimi, taip būtų galima sutaupyti energijos, tačiau šis teiginys nepagrįstas kiekybine analize.
Kelių eismo saugumas
Estijoje atliktas lyginamasis avarijų, kuriose buvo aukų (žuvusių ir sužeistų), skaičiaus 30 dienų prieš ir po laiko keitimo 2004–2006 m. laikotarpiu tyrimas parodė, kad nėra statistiškai didelio skirtumo palyginti su metiniu avarijų skaičiumi.
„ Estradas de Portugal “ atliktas tyrimas parodė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp vasaros laiko ir kelių eismo saugumo. Šią nuomonę patvirtino daugelis transporto srities ekspertų.
Sveikata
Suomijoje 2003 m. ir 2004 m. atlikti du tyrimai, per kuriuos buvo analizuotas laiko keitimo kovo mėn. poveikis žmogaus organizmui; tyrimams atlikti buvo atrinkta 10 asmenų. Tyrimais nustatytas tam tikras keturias dienas po laiko keitimo trunkantis poveikis miegui ir natūraliam organizmo ritmui. Tačiau autoriai pažymi, kad iš šių tyrimų negalima daryti išvados apie visą visuomenę, nes tirta per mažai žmonių.
Galima daryti išvadą , kad, visų pirma kalbant apie poveikį energijos suvartojimui, keli neseniai atlikti kiekybiniai tyrimai patvirtina, jog energijos sutaupoma, nors sutaupytas kiekis nėra didelis palyginti su bendru energijos suvartojimu, tačiau juose neatsižvelgiama į galimą vartojimo padidėjimą, kurį lemia galimai didesnis automobilių eismo srautas vakare. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apšvietimui suvartojamos energijos tikriausiai bus sutaupoma mažiau dėl to, kad vis plačiau naudojamos mažai energijos naudojančios elektros lemputės; tai be kita ko pabrėžė Asociacija prieš dvigubą vasaros laiką (ACHED). Tačiau tik būsima patirtis parodys, kiek sumažėjęs sutaupytos energijos apšvietimui kiekis bus kompensuotas didesniu sutaupytos energijos orui gaivinti kiekiu vis plačiau naudojant oro gaivintuvus biuruose.
3.4. Gyventojų nuomonė
Apklausa valstybėse narėse
Kai kurios valstybės narės pateikė neseniai atliktų apklausų arba viešų konsultacijų (internetu) dėl vasaros laiko rezultatus.
2001 m. Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad pritariančiųjų ir nepritariančiųjų vasaros laikui skaičius yra beveik vienodas.
2006 m. Lietuvoje atlikus apklausą nustatyta, kad 55 % gyventojų pasisako prieš vasaros laiką, o 32 % – už.
2006 m. Latvijoje buvo atliekamos dvi konsultacijos internetu. 60 % juose dalyvavusių žmonių pasisakė prieš vasaros laiką. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šis rezultatas buvo gautas ne atliekant reprezentatyvią gyventojų apklausą, o remiantis konsultacijose dalyvauti sutikusių asmenų atsakymais.
2005 m. Prancūzijoje CREDOC instituto atlikta apklausa rodo, kad 2/3 prancūzų pritaria arba neturi nuomonės apie vasaros laiką, o tai reiškia, kad nuo 1993 m. teigiamų atsakymų skaičius padidėjo 12 punktų, o neigiamų sumažėjo 13 punktų. Tačiau iš 2002 m. SOFRES atliktos apklausos matyti, kad 45 % prancūzų pasisakė už vasaros laiko taikymą ištisus metus, 31,4 % neturėjo nuomonės, o 26,3 % pasisakė prieš vasaros laiko taikymą.
Tenka daryti išvadą, kad dėl labai mažo neseniai atliktų apklausų skaičiaus šia tema negalima daryti tinkamų išvadų, tuo labiau kad reprezentatyvumo lygis ir apklausų rezultatai įvairiose šalyse yra skirtingi.
EUROBAROMETRAS
1990 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis visoje Europos bendrijoje pritarimo rodiklis buvo 57,4 %.
1993 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis dėl vasaros laiko taikymo laikotarpio pabaigos datos parodė, kad visos 12 valstybių narių Bendrijos gyventojai pageidauja, kad ji būtų spalio pabaigoje (54,5 %), o ne rugsėjo pabaigoje (38,4 %); taip, kaip yra pagal dabartinę tvarką.
Ryšiai su asociacijomis ir gyventojais
Prancūzijos asociacija ACHED, pasisakanti prieš vasaros laiką Prancūzijoje ir Europoje, nuolat bendravo su Komisija. ACHED be kitų dokumentų pateikė laiškus, notas, straipsnius ir ataskaitas, kurių dauguma yra devintojo ir dešimtojo dešimtmečio ir kuriuose autoriai dėl įvairių priežasčių pasisako prieš vasaros laiko taikymą. Be to, asociacija pateikia įvairius senus vasaros laiko poveikio tyrimus.
Kitos asociacijos, įskaitant ir susijusių sektorių asociacijas, į Komisiją nesikreipė.
Tačiau kartais Komisija gauna gyventojų laiškų, kuriuose prašoma pakeisti šiuo metu taikomą tvarką (pvz., panaikinti vasaros laiką, taikyti vasaros laiką ištisus metus).
4. IŠVADOS
Remiantis Komisijai pateikta informacija šiai ataskaitai rengti galima daryti išvadą, kad direktyvos pasiūlyme pateikta analizė lieka tebeatspindinti esamą padėtį: išskyrus tai, kad taikant vasaros laiką sukuriamos palankesnės sąlygos įvairiai leisti laisvalaikį vakarais ir sutaupyti šiek tiek energijos, jo poveikis nėra didelis, o dabartinė padėtis nekelia susirūpinimo ES valstybėse narėse.
Esant tokioms aplinkybėms, Komisija mano, kad direktyva nustatytas vasaros laiko režimas išlieka tinkamas. Nė viena valstybė narė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko ar keisti dabartinės direktyvos nuostatas. Todėl svarbu išlaikyti suderintą kalendorių, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, kuris yra pagrindinis direktyvos tikslas.
Naujausi komentarai