– Netrukus Lietuvoje padaugės sektorinių greičio matuoklių. Kur jų padaugės?

– Visos vidutinio greičio matuoklių sistemos priklauso ne policijai. Jos priklauso Lietuvos Automobilių kelių direkcijai (LAKD) . Pagal savo metodiką LAKD nusprendžia, kuriose vietose įrengti būtent tokias matavimo sistemas. Dažniausiai jos būna tose vietose, kurios yra avaringos, kuriose eismo nelaimes lemia viršytas greitis.

– Kur jūsų pastebėjimu yra didžiausios problemos?

– Didžiausias judrumas yra aplink didžiausius miestus. Logiška, kad tuose regionuose ir įvyksta daugiau eismo nelaimių. Greičio kontrolės sistemų atsiradimas tokiose vietose labiau turėtų daryti įtaką eismo dalyvių sąmoningumą pasirinkti saugų, leistiną greitį nedarant Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Per pastaruosius metus stebėjome, kad sektorinių greičio matuoklių buvo padaugėję. Kaip pasikeitė vairuotojų elgsena? Ar iš tikrųjų matome daugiau surinktų baudų?

– Ne apie baudas norėčiau kalbėti. O apie padaromus KET pažeidimus, kuomet viršijamas leistinas greitis. Vis dėlto, kadangi yra tokių sistemų plėtra, tokių pažeidimų tikrai daugėja. Galima spręsti, kad vairuotojų ausis žinia apie tai, kad tos sistemos veikia, pasiekė. Smegenis, deja, dar ne visų. KET pažeidimai, kuomet yra viršijamas leistinas greitis, Lietuvos keliuose yra dažni.

– Ką rodo statistika? Ar galime sakyti, kad vairuotojai bent jau šiek tiek tampa sąmoningesni?

– Kalbant apie Lietuvos keliuose žuvusius, sužalotus, statistika gerėja. Be abejo, norėtųsi, kad tie tempai būtų dar geresni. Kaip ir sakome: „Nors vienas žuvęs Lietuvos keliuose žmogus yra per daug“. Pažeidimų, kuomet yra viršytas leistinas greitis, skaičiai didėja dėl to, kad vyksta įrangos plėtra. Bet reikia tikėtis, kad absoliučią daugumą vairuotojų pasiekia informacija, kad tokios sistemos veikia ir susilaukia atsakomybės už KET pažeidimus. Ir turi sąlygas padaryti tam tikrą pokytį savo mąstyme, savo dalyvavime eisme.

– Ką rodo sektorinis greičio matuoklis? Kiek jis rodo, kai yra viršijamas greitis? Koks jo vadinamasis rėžis?

– Daugiausiai pažeidimų užfiksuojama, kuomet yra viršijamas leistinas greitis iki 20 km/val. Bet yra pasitaikę atvejų, kuomet užfiksuojamas 50 km/val. ir daugiau viršytas greitis. KET galioja visoje šalyje, visose gatvėse ir keliuose. Jų paisyti privalu. Ir nėra kažkokių taisyklėse nurodytų tolerancijų ar pan. Nurodytas greitis – jo reikia laikytis.

Galima spręsti, kad vairuotojų ausis žinia apie tai, kad tos sistemos veikia, pasiekė. Smegenis, deja, dar ne visų.

– Ar padeda programėlės, kuriose yra nurodyta, kur yra greičio matuokliai? Galbūt vairuotojai šiek tiek pristabdo toje akimirkoje?

– Sunku pasakyti, ar jos padeda. Turbūt. Visą laiką kalbame apie prevenciją. Ne visą laiką tose programėlėse viskas ir atitinka. Kartais ir pravažiuojant pažymėtas matuoklis, tačiau jo ten nėra. Ačiū vairuotojams už tokį „pažymėjimą“. Tikiuosi, kad tai daro keleiviai, o ne vairuotojai, naudodamiesi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Keičiasi vairuotojų sąmoningumas. Turbūt pravažiavęs tam tikrą kelio ruožą laikydamasis leistino greičio turbūt nepuls iš karto spausti akceleratoriaus ir viršyti leistiną greitį. Turbūt suvoks, kad tas pasirinktas greitis tenkina tą patį vairuotoją tame kelio ruože ir jis tęsia kelionę toliau. Vairuotojų sąmoningumas tikrai keičiasi. Tik norėtųsi, kad tempai būtų greitesni.

– Negreiti tie tempai? Juk kuo daugiau matuoklių, tuo daugiau užfiksuojama ir eismo pažeidimų…

– Be abejo. Šiais metais užfiksuota 300 tūkst. atvejų, kai vairuotojai važiuoja transporto priemone neturėdami civilinės atsakomybės draudimo. Apie 300 tūkst. atvejų, kuomet nėra atlikta transporto priemonės privalomoji technikinė apžiūra. Visa tai rodo, kad dėmesingumo, atsakingumo eismo dalyviams vis dėlto trūksta.

– Pasikalbėkime apie trikojus. Ar jie pasiteisino?

Didžiausias pokytis yra tai, kad mes apie tai kalbame. Ir kad eismo dalyviai, vairuotojai, žino, kad Lietuvos keliuose, gatvėse tie trikojai yra. Ir kad jų pagrindinė paskirtis – prevencija bandant įtikinti vairuotojus laikytis KET, neviršyti leistino greičio bet kurioje vietoje, kur jis gali atsidurti. Šiek tiek fiksuojame mažėjimą tų įrenginių nustatytų KET pažeidimų. Tai rodo, kad sąmoningumas keičiasi į gerąją pusę. Norime, kad tie pokyčiai būtų kaip galima greitesni ir mūsų keliai būtų maksimaliai saugūs.

– Vairuotojai atsargesni tampa vien tik žinodami, kad tokie trikojai gali būt bet kur paslėpti?

– Taip, žinodami, kad bet kuriame kelyje tas trikojis gali būti, įvertina tai ir galbūt susimąsto, elgiasi atsakingai, saugiai važiuoja pasirinktu leistinu greičiu.

– Kai atsiras daugiau greičio matuoklių, koks išliks pačių pareigūnų patruliavimo poreikis?

– Poreikis yra, kadangi keičiame veiklos modelį ir vykdome patruliavimą nežymėtais policijos automobiliais, atkreipdami ir fiksuodami tokius KET pažeidimus kaip naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais rankomis; chuliganiškas vairavimas; nustatome ir neprisisegtus diržus. Patruliavimas kaip buvo vykdomas, taip ir bus vykdomas. Tą veiklą stipriname, kad būtume proaktyvūs, įtikintume vairuotojus, kad eismas Lietuvoje yra Kelių policijos stebimas ir pažeidimai susilaukia atsakomybės.