Įstatymo pataisas teikianti Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS sakė, kad šiuos pokyčius inicijavo žvalgybos institucijos.

Skatina geopolitinė situacija

Pasak KAM, siekiama, kad poligrafu būtų galima tirti įmonių darbuotojus, tikrinant juos dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

„Šių asmenų veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ir susipažinimu su ja, todėl (...) turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir tikrinant valstybės tarnautojus, karius, pareigūnus ar institucijų darbuotojus“, – sako KAM.

Pagal galiojantį reglamentavimą, asmenų, dirbančių ar pretenduojančių dirbti su įslaptinta informacija, tačiau kurie nėra valstybės tarnautojai, kariai, pareigūnai ar institucijų darbuotojai, tyrimas melo detektoriumi negali būti atliktas.

Taip pat norima leisti tikrinti asmenis, pretenduojančius tapti žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais. Anot ministerijos, taip siekiama užtikrinti, kad jais taptų tik tie asmenys, dėl kurių patikimumo ir lojalumo Lietuvai nekyla jokių abejonių.

„Šiuo metu poligrafu gali būti tiriami žvalgybos slaptieji bendradarbiai, tačiau galimybė poligrafu tirti kandidatus (...) nėra nustatyta“, – teigia KAM.

Be to, norima į melo detektoriumi tiriamų asmenų grupę įtraukti ir užsieniečius, kurie potencialiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikia išvadas bei informaciją Migracijos departamentui.

„Esama geopolitinė situacija, suaktyvėjusi priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikla Lietuvoje bei padažnėję verbavimo atvejai lemia tai, kad užsieniečio tyrimas poligrafu galėtų suteikti VSD naudingos papildomos informacijos, apibūdinančios užsienietį ir jo aplinką“, – teigia ministerija.

Idėją palaiko

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas BNS sakė palaikantis šias pataisas.

„Supraskime, kad yra ne tik krašto apsaugos sistema, valstybės tarnautojai, bet ir įmonės, iš kurių perkame, yra įmonės, kurios yra strateginės reikšmės, tai yra įvairių elementų, kur tas (tyrimo poligrafu – BNS) tyrimas turėtų gerą pavyzdį“, – teigė parlamentaras.

Anot NSGK vadovas, pabrėžė, kad melo detektorius negali tapti pagrindiniu įrankiu, kuris leistų išsiaiškinti ar, pavyzdžiui, į Lietuvą atvykęs užsienietis kelia grėsmę šalies saugumui.

„Mes praplečiame įrankių paletę, kurios naudosime žmonių patikimumą. (...) Reikia plėsti poligrafo naudojimą ir plėsti mūsų žvalgybinių, kontražvalgybinių institucijų veikimą šioje srityje, nes tų patikimų žmonių svarba tiktai augs“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

NSGK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas sako, kad apie šį KAM projektą nebuvo girdėjęs, tačiau palaiko iniciatyvą.

„Aš visada pasisakau už išplėstą melo detektoriaus panaudojimą, juolab, kad dabar technika suteikia naujų galimybių. (...) Žiūriu pakankamai teigiamai į melo detektorių kaip į pagalbinį elementą, ypač užtikrinant lojalumą ir patikimumą“, – BNS teigė „valstietis“.

„Papildomas patikimumo garantas“

Anot D. Gaižausko, anksčiau poligrafas buvo plačiau naudojamas, vėliau pakeitus įstatymus, jo naudojimo galimybės „buvo labai stipriai susilpnintos“.

„Poligrafo duomenys nėra tiesioginis įrodymas, bet tai papildomas patikimumo garantas arba (turimos – BNS) informacijos užtikrinimo priemonė, į kurią gali atsižvelgti kaip į šalutinę kažkokią informaciją, bet ne pagrindinę. (...) Tai ne tiesioginis, bet pagalbinis įrodymas“, – sakė parlamentaras.

„Poligrafo naudojimas palengvina tam tikrus procesus tikrinimo metu“, – teigė jis.

D. Gaižauskas neatmetė, kad siūlys dar labiau praplėsti asmenų kategorijas, kurias būtų galima tikrinti poligrafu.

„Pavyzdžiui, išplečiant jo panaudojimą tiriant nusikalstamas veikas, jeigu žmogus sutinka“, – kalbėjo parlamentaras.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, atlikti tyrimą poligrafu gali statutinės institucijos, karinė žvalgyba, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnyba.